Klausk teisininko: kaip galima nubausti komentatorius, kurie tyčiojosi, jog esu apkūni?

Mane pažemino, įžeidė viešai interneto pažinčių portale, moterys komentuodamos mano pasiskelbimą, kad noriu pabendrauti su vaikinu iš Kauno. Esu apkūni. Iš viso buvo apie pusantro šimto komentarų. Mane labai pažemino, pažeidė mano garbę ir orumą, pakirto mano pasitikėjimą savimi, ir mane paniekino.

Aš parašiau skundą pažinčių svetainės administracijai, vis dar laukiu atsakymo, bet noriu, kad komentatoriai sulauktų atlygio. Kur man kreiptis dėl moralinės žalos? Ar reikia samdyti advokatą, ar iš karto skambinti į policiją? Tokiems žmonėms kaip aš, apkūniems labai yra aktuali ši tema, nes tokius žmones labiausiai visuomenė žemina, menkina, smerkia, ignoruoja ir t.t. Apkūniems, ir net labai apkūniems, žmonėms reikia paramos. Užsienyje, pvz., Norvegijoje, tolerancija yra labai didelė apkūniesiems, bet Kaune – to iš viso nėra, Vilniuje šiek tiek daugiau.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt” vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas.

Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma, reikėtų pastebėti tai, jog Jūs neaprašėte konkrečių Jus įžeidžiančių komentarų ir tezių, tad, šiuo atveju sudėtinga įvertinti galimai įžeidžiančių komentarų turinį.

Vis dėlto, būtų galima išskirti kelias alternatyvas, kaip galėtų būti ginami Jūsų teisėti interesai. Iki 2015 m. liepos 9 d. baudžiamasis įstatymas numatė atsakomybę už asmens įžeidimą, tačiau nuo 2015 m. liepos 10 dienos įžeidimas buvo dekriminalizuotas ir baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą nebetaikoma.

Dekriminalizavus įžeidimą, liko galimybė kreiptis dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato galimybę ginti pažeistą asmens garbę ir orumą. Šiuo atveju asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.

Kaip suprantame iš Jūsų klausimo, Jūs tai ir padarėte savo kreipimusi į portalo administraciją. Kreipimesi į pažinčių portalo administraciją turėtų būti išdėstytas reikalavimas, jog iš portalo būtų išimti Jūsų garbę ir orumą žeminantys komentarai arba reikalavimas paskelbti tokių komentarų paneigimą.

Portalui atsisakius tai daryti, dėl įžeidžiančių Jūsų garbę ir orumą žeminančių komentarų, Jūs galite kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti atlyginti Jums padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

Kita Jūsų teisių gynimo galimybė, atsižvelgiant į komentarų turinį, kreiptis į teisėsaugą dėl Jūsų galimo šmeižimo. Atsakomybė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką numatyta baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat tas, kas asmenį šmeižė per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog minėtas baudžiamojo kodekso 154 straipsnis taip pat nurodo, kad už šio straipsnio numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas. Jei nuspręstumėte savo pažeistas teises ginti šiuo keliu, Jūs turėtumėte kreiptis į teisėsaugos institucijas su skundu ar pareiškimu.

Visgi, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog bandant ginti savo pažeistas teises tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės priemonėmis, turi būti duomenų, jog įžeidžiančio ar šmeižiančio pobūdžio informacija buvo paskleista kaip faktai ar žinios, o ne kaip subjektyvi asmens nuomonė.

Žinia yra laikomas toks teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonei, priešingai nei faktui ar žiniai, nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.

Jūsų atveju, ginant Jūsų galimai pažeistas teises visų pirma reikėtų kiek įmanoma aiškiau įsivertinti, ar komentarus rašę asmenys juose reiškė savo nuomonę ar pateikė neteisingas, iškraipytas žinias apie Jūsų asmenį. Apibendrinant, reikėtų paminėti, jog už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą nei civilinė, nei dar daugiau baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: [e-mail].

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.