Klausk teisininko: kaip ginti savo teises, jei darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo?

Neseniai vyko posėdis su Darbo ginčų komisijoje. Buvo nuspręsta, kad darbdavys man per mėnesį turi išmokėti nurodytą sumą, o jei to nepadarys, sakė, turės įsikišti ir antstoliai. Noriu paklausti, jeigu jis to nepadarys per mėnesį (kas labai tikėtina), ar man reikia asmeniškai kreiptis pas antstolius, ar šis procesas bus pradėtas savaime?

Į DELFI skaitytojo klausimus atsako antstolis Andrius Bublys

Darbo ginčų komisijos sprendimas pats savaime neveikia

Darbuotojui palankus Darbo ginčų komisijos sprendimas – tik pusiaukelė ginčo sprendime. Nors Darbo kodekso 230 str. įtvirtinta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, o atskirais atvejais – netgi skubiai, anaiptol ne visi darbdaviai geranoriškai vykdo savo prievoles.

Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja per mėnesį nuo priėmimo dienos, jeigu nė viena iš ginčo šalių nepareiškia ieškinio teisme. Jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Jei per mėnesį nuo sprendimo priėmimo skundas teismui nepateikiamas ir sprendimas nevykdomas gera valia, galima inicijuoti priverstinio vykdymo procedūras.

Darbdavio ignoruojamas Darbo ginčų komisijos sprendimas savaime jokios galios neįgyja: kol jis nepateiktas antstoliui, tol yra tiesiog popierinis dokumentas. Lygiai taip pat antstoliai savo iniciatyva nepradeda jokių priverstinio išieškojimo procedūrų dėl teismų ar kitų institucijų sprendimų, kol suinteresuoti asmenys nesikreipia į antstolius.

Svarbu neuždelsti

Pagal Civilinio proceso kodeksą bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminas yra penkeri metai. Jis galioja ir Darbo ginčų komisijos sprendimų dėl atlyginimo išmokėjimo pateikimui. O vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Tačiau daugeliu atvejų, siekiant sėkmingai išieškoti laiku neišmokėtą atlyginimą, svarbu kreiptis į antstolį kaip galima greičiau. Jeigu įmonė turi finansinių sunkumų ar tiesiog bando laviruoti, kad išvengtų mokėjimo, arba tik maitina pažadais, esą tuoj atsiskaitys, tai kiekviena laukimo diena mažina tikimybes atgauti savo pinigus. Kartais tokių įmonių nekilnojamasis turtas įkeičiamas hipoteka imant paskolas ir iš tokio turto kitų skolų išieškojimas tampa nebegalimas. Įmonių akcijos gali būti fiktyviai dovanojamos asocialiems asmenims ir steigiamos naujos įmonės. Su darbuotojais neatskaitančios įmonės taip pat gali bankrutuoti ar būti likviduojamos.

Kaip pasirinkti antstolį?

Vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Septyniolikoje veiklos teritorijų veikiančių antstolių sąrašai ir išsamūs antstolių kontorų kontaktiniai duomenys skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje www.antstoliurumai.lt .

Vykdomojo dokumento pateikimo galimybes, sąlygas ir sprendimo vykdymo išlaidas pirmiausia siūlytina aptarti su antstolio kontoros darbuotojais. Kai kuriems išieškotojams taikomos vykdymų išlaidų apmokėjimo lengvatos. Vykdymo išlaidas ar jų dalį už išieškotojus – socialiai remtinus ir valstybės pagalbos reikalingus fizinius asmenis – apmoka valstybė.

Dažnai būgštaujama, kad priverstinis išieškojimo procesas brangiai kainuos. Bet reikėtų įvertinti, kad neatgauta skola virsta dar didesniais nuostoliais. O priverstinis skolų išieškojimo procesas reglamentuotas taip, kad beveik visos sprendimų vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko.