Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisės įmonės „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.
Civilinis kodeksas (CK) numato dvi paveldėjimo rūšis: pagal įstatymą bei pagal testamentą. Paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal įstatymą, jeigu palikėjo nėra sudarytas testamentas.
Kaip numatyta CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, o LR CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Iš kurios santuokos yra vaikai, vaikų amžius (pilnamečiai ar nepilnamečiai jie yra) bei, ar jie gyveno bute, kurio paveldėjimo klausimas yra sprendžiamas, buto dalyboms neturi teisinės reikšmės.
Jeigu įpėdinis turėjo daugiau vaikų, tai sutuoktinis bei visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu palikėją pergyvenusio sutuoktinio nėra, visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.