Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolė Neringa Lipeikienė.
Taip, antstolių teikiama dokumentų perdavimo ir įteikimo paslauga panašias vilkinimo istorijas užbaigia gana greitai.
„Pradėkime nuo to, kad antstolio galimybės pranešti adresatui apie reikiamą dokumentą keleriopai didesnės. Net jeigu gavėjas antstolio perduodamo dokumento neskaitys ar visai nepriims, pagal Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 dalį tai bus laikoma tinkamu įteikimu. Net jei antstoliui nepavyks surasti gavėjo, atsiras pagrindas dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Bet kuriuo atveju procesas galės judėti toliau.
Tarkime, registruoti laiškai grįžta neįteikti, o gavėjo bute ar name gyvenantys asmenys pašto kurjeriams aiškina, kad toks žmogus čia negyvena. Ką daro antstolis? Vykdydamas asmens prašymą įteikti dokumentus, antstolis tikrina ir renka papildomą informaciją: peržiūri duomenis socialiniuose tinkluose, susisiekia su gavėjo kaimynais.
Dar daugiau informacijos surenkama vykdant teismo pavedimą įteikti dokumentus – tokiais atvejais tikrinami ir viešųjų registrų duomenys.
Jei reikia, antstolis ar antstolio pavedimą vykdantis jo padėjėjas vyksta įteikti dokumentų kartu su siuntėju ar kitu adresatą pažįstančiu asmeniu. Tada vilkintojų pamėgta frazė „Čia toks negyvena“ praranda savo „magiškas“ galias. Kadangi daugumos žmonių darbo metu nebūna namuose, antstolis gali atvykti įteikti dokumentų anksti ryte arba vėlai vakare.
Kitas galimas būdas – įteikti dokumentus gavėjo darbovietės ar namų bendrijos atstovams. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai paslaugos užsakovas aktyviai bendradarbiauja su antstoliu, operatyviai teikdamas visą jam žinomą informaciją apie gavėjo buvimo vietą ir veiksmus.
Realų dokumentų įteikimo poveikį geriausiai atskleidžia praktiniai pavyzdžiai. Tarp jų – ir pajudėjęs bendrasavininkio stabdytas būsto pardavimo procesas, kai antstolis įteikė siūlymą pirkti dalį būsto atvykęs į bendrasavininkio namus kartu su dokumentų siuntėju. Ir naujo sodininkų bendrijos pirmininko rinkimai, tapę įmanomi tik tinkamai įteikus pranešimą rinkimų vengusiam buvusiam bendrijos vadovui. Ir detali asmens lėšų panaudojimo ataskaita, kurios įgaliotas lėšų tvarkytojas žmogui nepateikė tol, kol galėdavo išsisukti nuo teismo įpareigojimo priėmimo.
Kaip pasinaudoti antstolio pagalba, kai svarbu padėti tašką panašioje vilkinimo istorijoje? Arba tiesiog užsitikrinti, kad teisinę reikšmę turintys dokumentai gavėjui bus tinkamai ir operatyviai įteikti?
Dėl dokumentų įteikimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį pasirinktą antstolį. Naudojantis šia paslauga pirmą kartą, pravartu susipažinti su Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje.
Paslaugos užsakovas antstoliui pateikia nustatytos formos prašymą perduoti (įteikti) dokumentą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą, dokumento, kurį prašoma įteikti ar perduoti originalą, o kai dėl paslaugos į antstolį kreipiasi asmens atstovas, turi būti pateikiami ir jo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai.
Antstoliui suteikus paslaugą, užpildoma dokumento gavimo pažyma, kurioje užfiksuojamas dokumento teikimo rezultatas (įteikta gavėjui, gavėjas nerastas, gavėjas atsisakė priimti). Jei dokumentai nebuvo įteikti dėl to, kad asmuo nebuvo rastas arba atsisakė priimti dokumentus, jie yra grąžinami įteikti prašiusiam asmeniui, nurodant dokumentų neįteikimo priežastis. Siekdami didesnio informatyvumo, antstoliai pažymose dažnai įrašo ir papildomus duomenis: minučių tikslumu nurodo, kada lankytasi galimoje gavėjo buvimo vietoje, kiek kartų skambinta telefonu derinant susitikimą su gavėju, į kurį šis neatvyko ir kt.
Pagal Civilinio proceso kodeksą fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra – gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje nurodoma, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos).
Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra – kitam darbuotojui.
Įteikiant dokumentus, gavėjui gali būti išaiškinamos teisinės pasekmės, kurias gali sukelti ar sukelia dokumento įteikimas arba atsisakymas jį priimti. Prie įteikiamų dokumentų gali būti pridedamas rašytinis dokumentas – įteikimo pasekmių išaiškinimas.
Beje, dar daugiau galimybių įteikti ir perduoti dokumentus antstoliai turi veikdami teismo pavedimu – kai vykdo dokumentų įteikimo funkciją priverstine tvarka. Teismas vienos šalies prašymu gali įpareigoti kitą proceso šalį kreiptis dėl tam tikrų dokumentų įteikimo į nurodytą antstolį.
Daugeliu atvejų ši priemonė užtikrina sklandesnį bylinėjimosi procesą ir sėkmingesnį sąžiningų interesų gynimą. Tokiais atvejais antstoliai naudojasi visų valstybės registrų duomenimis ir taiko įvairias priverstinio poveikio priemonės, o už antstolių reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti skiriamos baudos.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.