Močiutė mamai yra atidavusi keturis kambarius ir leidusi pasistatyti priestatą. Mama visiškai viena gyvena keturiuose kambariuose ir priestate. Ar yra kokių nors teisinių priemonių išsireikalauti daugiau vietos?
Į Delfi skaitytojo klausimą dėl naujos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo galimybių atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.
Iš skaitytojo pateiktos situacijos nėra aišku, kokiais teisiniais pagrindais skaitytojo šeima ir jo mama valdo močiutei priklausančio namo dalis. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai atsakyti į skaitytojo klausimą ir pasiūlyti konkretų sprendimo būdą. Skaitytojo situaciją galima tiksliau įvertinti individualios konsultacijos metu, jam pateikus asmens duomenis ir informaciją, susijusią su jo valdomu nekilnojamo turto objektu.
Kadangi panašios situacijos praktikoje pasitaiko dažnai, tikslinga apžvelgti bendruosius nekilnojamojo daikto valdymo pagrindus ir galimas tokio valdymo pasekmes.
Anot A. Dobromilskytės, nekilnojamuoju daiktu asmuo dažniausiai naudojasi pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos, dovanojimo sutarčių pagrindu ir kt. Taip pat asmuo gali nekilnojamąjį turtą ir paveldėti. Kontoros D LEGALS teisininkė pažymi, kad kiekvienu atveju, sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą, svarbu išsiaiškinti, kokiu pagrindu asmenys naudojasi tuo nekilnojamuoju daiktu.
Iš pateiktos situacijos matyti, jog gyvenamojo namo savininkė yra močiutė, kuri savo dukrai (neaišku kokiu pagrindu) leidžia naudotis keturiais minėto namo kambariais ir leido pasistatyti priestatą. Pavyzdžiui, jei močiutė suteikė teisę dukrai naudotis atitinkamomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu, tai ji, kaip namo savininkė ir panaudos davėja ateityje galėtų nustatyti naują gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, perdalinant patalpas taip, kad skaitytojui tektų didesnis gyvenamųjų patalpų plotas. Pažymėtina, jog tam, kad panaudos sutartis galėtų būti naudojama prieš trečiuosius asmenis, ją reikėtų įregistruoti viešame registre.
Jeigu dukra teisę naudotis minėta namo dalimi įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, tai faktiškai dukra ir jos mama yra namo bendrasavininkės. Tokiu atveju galimybės skaitytojui pretenduoti į didesnės namo dalies valdymą sunkesnės, kadangi minėtu nekilnojamuoju daiktu močiutė ir mama naudojasi bendrosios nuosavybės teise, t.y. bendru sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.81 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jo dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji gali būti nustatoma teismo tvarka, vienam iš bendraturčių pateikus ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį (dalis numatyta VĮ Registrų centre) bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Taigi, šiuo atveju vienas iš situacijos sprendimų būdų galėtų būti, kad bendrasavininkės susitaria dėl naujos gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkos, t.y., pavyzdžiui, močiutė pareikalauja didesnio gyvenamojo ploto, kurio dalimi po to leistų naudotis savo anūkui.
Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė nurodo, jog skaitytojo situaciją reikėtų panagrinėti individualiai, pateikiant konkrečią informaciją ir duomenis, susijusius su valdomu nekilnojamojo turto objektu. Taip pat teisininkės nuomone, kiekvienu atveju, sprendžiant nekilnojamojo turto dalių padalijimo klausimą, pirmiausia, reikėtų bandyti susitarti taikiai, ypač tais atvejais ir tiems asmenims, kurie nėra teisėti turto savininkai, o turtą valdo kitais pagrindais.
Jei vis dėlto asmuo yra teisėtas turto savininkas ir valdo mažesnę nekilnojamojo turto dalį negu jam priklauso pagal jo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei galimybės susitarti taikiai nėra, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.