Klausk teisininko: kaip skirstomas palikimas mirus žmogui, neturėjusiam nei žmonos, nei vaikų?

Buvo trys broliai, du mirė jau seniau, dabar mirė paskutinis brolis, neturėjęs nei žmonos, nei vaikų, nei gyvų tėvų. Liko kitų dviejų brolių vaikai (vieno brolio vienas vaikas, kito du). Kokia palikimo dalis jiems atiteks ir kaip jis bus skirstomas?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

Mirusio fizinio asmens palikimas jo įpėdiniams gali pereiti pagal įstatymą ir / arba pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada palikėjo valia nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Paveldint pagal įstatymą, tuo atveju, kai palikėjas neturi vaikų, tėvų, vaikaičių, senelių, provaikaičių, brolių ar seserų, prosenelių, palikimą lygiomis dalimis gali paveldėti penktos eilės įpėdiniai, t. y. palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios) bei palikėjo tėvų broliai ir seserys (dėdės ir tetos) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str.). Taigi, konkrečioje šioje situacijoje, jei nėra kitų įpėdinių ar nepasakytų aplinkybių, palikėjo brolių vaikai gali palikimą paveldėti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po trečdalį.

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.), arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo (šis būdas aktualus tais atvejais, kai žinote arba įtariate, kad palikėjas turėjo skolų ar finansinių įsipareigojimų). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Laiku nepadavus pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą, turtas gali būti padalijamas tik tiems įpėdiniams, kurie pareiškimą pateikė laiku. Tiesa, praleidęs šį terminą įpėdinis gali kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.