Klausk teisininko: kaip sutvarkyti dokumentus, kad vienas iš tėvų vaiką išsivežtų į Norvegiją?

Mano brolis prieš 6 metus išsiskyrė su žmona, sūnus teismo sprendimu liko su mama, brolis moka alimentus. Dabar jo sūnui sueina 16 metų, kadangi neklauso motinos, į mokyklą nori eina, nori ne, ji sutinka, kad sūnų paimtų tėvas. Jis gyvena Norvegijoje, su tokiu pasiūlymu sutinka. Kaip teisiškai jam pasielgti, norint sūnų išsivežti – buvusi žmona nori pas notarą parašyti, kad sutinka, jog sūnus važiuos gyventi pas tėvą ir ten tęs mokslus. Ar to pakanka?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Tomas Vagnorius.

Kaip matyti iš skaitytojo/-os pateiktos situacijos, ginčo, dėl vaiko (paauglio) priežiūros ir gyvenimo vietos pakeitimo tikėtina nėra. Tokiu atveju, kai tėvai susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ne mažiau svarbu ir vaiko nuomonė, o jei šis sutinka pakeisti gyvenamąją vietą taip kaip sutarė tėvai, tokiu atveju tinkamai įteisinti pasikeitusias gyvenimo aplinkybes yra nesudėtinga.

Civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnio (Vaiko gyvenamoji vieta) 1 dalyje numatyta, kad „kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu“.

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, įstatymas taip pat reikalauja atsižvelgti į vaiko norą, t.y. draudžiama išskirti jį su tėvais ar vienu iš tėvų prieš jo norą (CK 3.168 straipsnio 2 dalis) (tačiau yra išimčių).

Atsižvelgiant į tai, jog vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta teismo sprendimu, vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo aplinkybę reikalinga įtvirtinti teismine tvarka. Šiuo atveju paprasčiausia tą padaryti, kuomet abu tėvai kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio proceso kodekso V dalies XXV skyrius).

Teikiant pareiškimą dėl vaiko gyvenamosios vietos aplinkybių pasikeitimo, taip pat pageidautina abiems tėvams išspręsti klausimus susijusius vaiko išlaikymu bei vaiko priežiūra (pasimatymai, atostogos ir kt.).

CK 3.155 straipsnyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Remiantis paminėta teisės norma, vaiko tėvai turi tokias pačias teises ir pareigas dalyvauti vaiko auklėjime, priežiūroje. Pažymėtina, jog tinkamai neįtvirtinus gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, vienas iš tėvų vėliau gali reikšti ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant aptariamą klausimą, teismas taip pat turėtų išklausyti vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgti priimdamas sprendimą.

Daugiau ir tikslesnės informacijos, prašau teirautis el. paštu – [e-mail] arba www.advokatasvagnorius.lt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.