Klausk teisininko: kaip sutvarkyti nuosavybės dokumentus išvengiant pajamų mokesčio?

Su draugu gyvenu jau 11 metų jo vardu pirktame name su žeme. Abu esame išsituokę. Norėtume įforminti nuosavybės dokumentus taip, jog kiekvienam priklausytų po pusę turimo turto.

Aišku, čia netinka dovanojimas, nes tektų susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo dovanojamo turto vertės. Galbūt reikėtų įforminti bendrą jungtinę nuosavybę?

Ką galėtumėt patarti ir nuo ko tai reikėtų pradėti? Kur kreiptis ir kokius dokumentus mums reikėtų pasiruošti?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais pagrindais.

Dažniausiai nuosavybės teisė įgijama sudarant įvairius sandorius (pirkimas-pardavimas, dovanojimas ir pan.), paveldint ar pagaminant naują daiktą. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Kalbant apie bendrąją nuosavybę, reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra kelios tokios nuosavybės teisės rūšys – bendroji dalinė ir bendroji jungitnė nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.

Nagrinėjamu atveju norint taipti nekilnojamojo turto bendrasavininku, reikėtų sudaryti sandorį, kurio pagrindu jums pereitų nuosavybės teisė į pusę turto. Sudarant sandorį patartina nurodyti, kokios nuosavybės dalys priklauso kiekvienam iš bendrasavininkų.

Tokiu atveju, jei dalys nenustatomos, preziumuojama, kad bendrasavininkų dalys yra lygios.

Nuosavybės teisės perleidimo būdo pasirinkimas yra individualus dalykas, todėl reikėtų pasirinkti labiausiai jūsų interesus ir poreikius atitinkantį būdą (sandorį). Kalbant apie dovanojimo sandorį ir dovanų apmokestinimą, reikia turėti omenyje, jog dovanų apmokestinimas priklauso nuo to, iš kokio subjekto yra gauta dovana.

Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taip pat iš kitų gyventojų, neišvardintų aukščiau, jeigu dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma neviršija 8 000 litų. Jei apmokestinimo prasme šis sandoris nėra tinkamas, reikėtų rinktis alternatyvius sandorius, kuriais galima perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

Primintina, kad sandoriai, susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimu sudaromi notarine forma ir registruojami nekilnojamojo turto registre. Kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.

Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių (nuosavybės) atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais - vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.