Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatyta, kad siekiant paveldėti mirusiojo turtą įpėdinis turi jį priimti. Skirtingai nei sudarant testamentą, kurį sudaryti gali tik pats testatorius. priimti palikimą galima ir per atstovą.
Civilinis kodeksas nustato, kad palikimą priimti galima keliais būdais: faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priklausomai nuo to, skiriasi ir palikimo priėmimo įforminimo tvarka.
Jei miręs asmuo yra sudaręs testamentą, siekiantys paveldėti jo turtą įpėdiniai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir informuoti jį apie norą priimti palikimą. Notarui įpėdiniai privalo pateikti mirties liudijimą. Po kreipimosi į notarą yra nustatomas laikas, kuriuo bus skaitomas testamentas. Testamento skaitymo metu turi dalyvauti visi notaro pakviesti galimi paveldėtojai.
Pagal įstatymą yra paveldima kada tai ir kiek tai nepakeista testamentu. Vadinasi, jei palikėjas nėra sudaręs testamento ar testamentu palieka tik dalį savo turto, likęs turtas lygiomis dalimis atiteks priėmusiems palikimą įpėdiniams pagal įstatymą.
Paveldint pagal įstatymą yra svarbu atsižvelgti į įpėdinių pagal įstatymą eiles. Jos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nustatant, kad pirmaja eile paveldi palikėjo vaikai (taip pat įvaikiai), antraja eile – palikėjo tėvai (įtėviai) bei vaikaičiai, ir pan.
Antros eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet jei nėra pirmos eilės įpėdinių ar jie palikimo nepriėmė arba atsisakė. Taip pat antros ar kitos eilės įpėdiniai paveldėjimo teisę turi ir tuo atveju jei iš aukštesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisė buvo atimta. Šiuo atveju pretenduojantys priimti palikimą įpėdiniai taip pat turi kreiptis į vietos notarą ir informuoti jį apie norą priimti palikimą.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų kai rūpintis palikėjo turtu ir jį valdyti yra pradedama neturint tikslo priimti palikimo. Todėl įstatymų leidėjas suteikia teisę per palikimui priimti nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti palikimo, paduodant dėl to pareiškimą notarui.
Akcentuotina, kad pradėjus turtą faktiškai valdyti su tikslu priimti palikimą reikėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tik tokiu atveju įpėdinis galės tapti pilnateisiu palikimo savininku.
Yra Testamentų registras, ir asmuo, norintis sužinoti ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, gali kreiptis į Testamentų registro tvarkytoją – Centrinę hipotekos įstaigą ir sužinoti, ar yra sudarytas testamentas ir koks notaras patvirtino testamentą. Registre taip pat registruojami ir palikimo priėmimo faktai, yra galimybė sužinoti, ar testamentas nebuvo sudarytas užsienio šalyje. Todėl Jūsų atveju patarčiau kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kur bus suteikta visa informacija dėl testamento.
Atkreipiame dėmesį, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.