Klausk teisininko: kaip sužinoti, ar tikrai nesu paveldėtojas?

Buvau pas notarą ir man pasakė, jog negaliu užvesti paveldėjimo bylos, nes nesu paveldėtojas, bet tuo labai abejoju. Numirė mano tėvo motinos sesuo (mano močiutės sesuo), vienintelis gyvas giminaitis yra mano dėdė (tėvo brolis), kiek žinau, jeigu mano tėvas būtų gyvas, jis būtu paveldėtojas kartu su mano dėde, o kadangi mano tėvas yra mirę, ar aš neturiu teisės paveldėti jo dalies?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis

Paveldėjimo santykius reglamentuojantys įstatymai nurodo, kad įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Nagrinėjamoje situacijoje tėvo brolis paveldint pagal įstatymą yra laikomas penktos eilės įpėdiniu, nes yra mirusio asmens (palikėjos) sesers vaikas. Kadangi aukštesnės eilės įpėdinių nėra, todėl jis turi teisę paveldėti palikėjos turtą.

Įstatymas numato paveldėjimą atstovavimo teise, kai palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą tik kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Šiuo atveju pirmos arba antros eilės įpėdinių nėra, taip pat klausimą pateikęs asmuo nėra laikomas palikėjo vaikaičiu ar provaikaičiu, todėl jam nėra galimybės paveldėti pasinaudojus atstovavimo teise. Taigi notaro veiksmai pateiktoje situacijoje atitiko visus įstatymų reikalavimus ir buvo pagrįsti.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis el. paštu [e-mail]