Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą antrinė teisinė pagalba yra teikiama Lietuvoje teisėtai gyvenantiems asmenims, jeigu jų turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Skaičiuoklę dėl šių lygių apskaičiavimo Jūs galite rasti internete adresu www.teisinepagalba.lt/lt/antrine/tm/skaiciuokle/
Įstatymas taip pat numato atvejus, kai antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama neatsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, pavyzdžiui: asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą; asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo; asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais; nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje ir kt.
Tačiau įstatymas taip pat numato, kad net jei asmuo priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gali būti atsisakyta tokią pagalbą teikti.
Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; kreipiamasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nebuvo patirta turtinės žalos; prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl ūkinės komercinės veiklos ar dėl savarankiškos profesinės veiklos; reikiamas teisines paslaugas galima gauti nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba; kreipiamasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; reikalavimas, dėl kurio kreiptasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Antrinė teisinė pagalba taip pat neteikiama, jeigu piktnaudžiaujama valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; asmuo nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies; iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnyba nustato, kad galimos antrinės teisinė pagalbos išlaidos viršytų turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį; jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino asmuo neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies; iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnybai nustato, kad asmens neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis; antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose; per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nustatytą terminą asmuo nepateikė dokumentų, privalomų antrinei teisinei pagalbai gauti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra skundžiami administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra ši tarnyba.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk