Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisės įmonės „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.
Viena iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) numatytų sutarčių rūšių – rentos sutartis, pagal kurią viena šalis – rentos mokėtojas įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (CK 6.439 straipsnio 1 dalis).
Pagal rentos sutartį rentos mokėtojui gali būti perduota nuosavybės teisė į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, taip pat pinigų sumą. Galimybę perleisti kitam asmeniui savo turimą nekilnojamąjį turtą (namą, žemės sklypą ar kt.), taip pat kilnojamąjį turtą ar pinigų sumą ir už tai iš jo gauti išlaikymą iki mirties (asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo būklė reikalauja – ir jo priežiūra), numato išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (CK 6.442 straipsnis).
Kaip ir numatyta LR CK, rentos sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka ir įsigalioja nuo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat pinigų perdavimo asmeniui, kuris pagal sutartį teiks kitam asmeniui reikiamą išlaikymą, momento.
Taigi, nuosavybės teisė rentos mokėtojui perleidžiama dar esant gyvam rentos gavėjui. Asmuo, gavęs nuosavybės teise tokį turtą, privalo prižiūrėti ir rūpintis rentos gavėju iki jo mirties, o gauto turto negali perleisti be jį davusio asmens sutikimo – tai įstatyminė rentos gavėjo teisių apsauga. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje galima numatyti viso išlaikymo vertę, tačiau vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą.
Pažymėtina, kad norint apsaugoti savo teises pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir kitus galimus įstatyminius įpėdinius, rentos sutartis, kaip ir numatyta CK 6.443 straipsnio 2 dalyje, turi būti įregistruota viešajame registre. Kai sutartis įregistruojama, yra laikoma, kad perleistas turtas, kuris tampa priežiūrą teikiančio asmens nuosavybė, yra suvaržytas renta.
Rentos gavėjui mirus baigiasi priežiūrą teikusio asmens įsipareigojimai. Mirties faktas turi būti užregistruotas registrų centre, tuomet jau mirusio rentos gavėjo perduotas turtas netenka minėto suvaržymo.
Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad asmuo, su kuriuo būtų sudaryta rentos sutartis, įgytų nuosavybės teisę į tą turtą, kuris būtų jam perleistas rentos sutartimi (kaip jau minėta, tai gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai). Ši nuosavybės teisė esant rentos gavėjui gyvam būtų suvaržyta renta, o rentos mokėtojas privalėtų realiai teikti rentos sutartyje numatytą priežiūrą rentos gavėjui.
Taigi, koks Jūsų turimas turtas nuosavybės teise pereis asmeniui, su kuriuo bus sudaryta rentos sutartis, priklauso nuo to, koks ir kiek turto bus perleista rentos sutartimi. Toks sutartimi perleistas turtas taptų kito asmens (t. y. asmens, su kuriuo būtų sudaryta rentos sutartis) nuosavybe, o vėliau sprendžiant Jūsų turimo turto paveldėjimo klausimą, Jums jau nuosavybės teise nepriklausantis turtas nebūtų laikomas paveldimu turtu.
Likusio, sutartimi neperduoto Jūsų turto paveldėjimo klausimas ateityje būtų sprendžiamas arba testamente nurodyta tvarka (jeigu toks Jūsų būtų sudarytas), arba įstatymo numatyta tvarka (pirma eile lygiomis dalimis paveldi palikėjo vaikai (įvaikiai)).
Atskirai norėtumėme atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagrindinė rentos sutarties paskirtis yra ne išspręsti turto paveldėjimo klausimą, o užtikrinti priežiūros reikalingo asmens teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugą, kad jam bus teikiama pagalba ir priežiūra iki pat jo mirties.
Sudarant rentos sutartį (kaip ir bet kurią kitą sutartį) turi būti išreikšta tikroji šalių valia, t. y. vieno asmens noras būti išlaikomam, o kito – įsipareigojimas išlaikyti bei prižiūrėti rentos gavėją ir už tai gauti iš priežiūros reikalaujančio asmens turtą, į kurį suvaržymas baigiasi po rentos gavėjo mirties.
Todėl tuo atveju, jeigu rentos sutartimi nėra išreikšta tikroji šalių valia bei ketinimai, tokį sandorį galima užginčyti. Taigi, šiuo atveju įstatyminiai įpėdiniai, manydami, kad rentos sutartimi yra pažeistos jų teisės, kreipdamiesi į teismą galėtų bandyti užginčyti turto perleidimą išlaikymą teikusiam asmeniui.
Žinoma, tokiu atveju jie privalėtų įrodyti esant sandorio negaliojimo pagrindui (kad sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, sandoris buvo sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens ir kt.).
Atsižvelgdami į Jūsų užklausoje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad įstatyminiai įpėdiniai galėtų kreiptis į teismą dėl rentos sutarties nuginčijimo, šiuo atveju visgi rekomenduotumėme savo valią dėl Jūsų turto paveldėjimo išreikšti ne sudarant rentos sutartį su dukra, bet tinkamai sudarius testamentą.
CK numato dvi paveldėjimo rūšis: pagal įstatymą bei pagal testamentą. Paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal įstatymą, jeigu palikėjo nėra sudarytas testamentas. Šiuo atveju pirma eilės tvarka lygiomis dalimis paveldi įpėdinio vaikai (įvaikiai). Jeigu palikėjo yra sudarytas testamentas, paveldėjimo klausimas sprendžiamas ne pagal įstatymą, o pagal asmens testamente išreikštą valią, kadangi kaip yra numatyta CK 5.19 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
To paties straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių, išskyrus privalomąją palikimo dalį, kuri priklauso palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (LR CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Testamentas įsigalioja po testatoriaus mirties, o turtas paveldėtojui pereina tinkamai jį priėmus.
Šiuo atveju labai svarbu, kad testamente būtų aiškiai bei nedviprasmiškai išreikšta palikėjo valia, tiksliai nurodyti asmenys, kurie palikėjo noru turi teisę paveldėti palikėjo turtą, taip pat aiškiai įvardintas turtas bei jo dalis/dalys, tenkančios konkrečiam asmeniui, jame neturi būti jokių papildomų sąlygų ar išlygų. Testamentas turi būti pasirašytas paties testatoriaus, patvirtintas notaro bei įregistruotas atitinkamame registre.
Taigi, jeigu Jūsų tinkamai sudarytame bei notaro patvirtintame testamente būtų aiškiai išreikšta Jūsų valia vieninteliu turto įpėdiniu paskirti tik vieną iš vaikų, visas palikimas atitektų tik jam (žinoma, jeigu įpėdinis turtą priimtų), o kiti įpėdiniai pagal įstatymą (t. y. kiti Jūsų vaikai) teisės į Jūsų palikimą nebeturėtų. Pažymėtina, kad CK numato galimybę įpėdiniams nuginčyti testamentą, tačiau, taip pat kaip ir siekiant nuginčyti rentos sutartį, tai padaryti galima būtų tik teisminiu būdu bei tik esant sandorio negaliojimo pagrindui.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.