Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt” vyresnysis teisininkas, advokatas Linas Kuprusevičius.
Iš Jūsų pateiktos situacijos matyti, kad asmuo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir įpareigotas grąžinti pavogtų daiktų vertės dydžio sumą. Pateiktoje situacijoje galimi keli variantai, priklausomai nuo to, kokia tiksliai bausmė buvo paskirta kaltininkui.
Asmuo galėjo būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir teismas tenkino nukentėjusiojo asmens civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Antra galima situacija, kai asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, arba atleistam nuo bausmės, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.
Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju aptariamos kelios asmeniui galinčios kilti teisinės pasekmės.
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato jokių bausmių už civilinio ieškinio nevykdymą ir priteistos sumos nemokėjimą. Dėl civilinio ieškinio įvykdymo ir priteistos sumos sumokėjimo galima kreiptis civiline tvarka. Jeigu asmuo yra įpareigotas atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą žalą ir šio teismo sprendimo nevykdo gera valia, teismo sprendimo įvykdymo siekiantis asmuo (nukentėjusysis ar civilinis ieškovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti šį vykdomąjį raštą antstoliui, kuris kreipiasi į skolininką su raginimu sumokėti priteistą sumą geruoju.
Tuo atveju, jeigu skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą ir mokėti priteistą sumą geruoju, antstolis imasi priemonių, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas, taikant priverstinio vykdymo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 str. 2 d., būtų įvykdytas priverstinai.
Visgi, svarbu tai, kad jeigu skolininkas neturi jokio turto ir jokių pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, priteistos sumos išieškojimas iš kaltininko būtų praktiškai neįmanomas net ir priverstine tvarka. Tačiau jeigu kada nors ateityje skolininkas pradėtų gauti kokias nors pajamas ar įgytų (pavyzdžiui, paveldėtų) turtą, antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimą ir išieškoti priteistą sumą.
Jeigu asmuo, kaip minima klausime, tyčia atlieka veiksmus, kad išvengti priteistos sumos mokėjimo, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Šio straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai.
Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jei teismo sprendimo nevykdo tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Už tokią veiką asmeniui gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Kitas atvejis, kai asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistam nuo bausmės arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Tokiu atveju, už vengimą atlyginti ar pašalinti turtinę žalą kaltininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Už tokią veiką gresia bauda arba areštas.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: linas.kuprusevicius@cobalt.legal.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.