Klausk teisininko: kas paveldės mano butą, jei nepaliksiu testamento?

Su savo vyru gyvendama santuokoje lygiomis dalimis privatizavome dviejų kambarių butą. Vėliau jis savo dalį padovanojo man.

Šis dovanojimo aktas buvo įregistruotas Registrų centre, todėl dabar esu vienintelė šio buto savininkė.

Su vyru turime dvi dukras, kurios jau sukūrusios savo šeimas ir gyvena atskirai. Ar galiu butą palikti lygiomis dalimis savo dukroms pagal testamentą po mirties? Kaip bus paveldimas butas po mano mirties, jei nebus testamento?

Paveldėjimo teisė pagal įstatymą atsiranda tuomet, kai turtą paliekantis asmuo yra nesudaręs testamento ar juo palikęs ne visą savo turtą. Tokiu atveju paveldėjimo teisę turintys įpėdiniai pagal eilę turtą paveldi lygiomis dalimis.

Įpėdinių pagal įstatymą eilės yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje. Remiantis juo, pirmiausia paveldėjimo teisę turi palikėjo vaikai (įvaikiai), antrąja eile paveldi palikėjo tėvai (įtėviai) ar vaikaičiai ir t.t.

Antros eilės ir kitų eilių įpėdiniai paveldi tik tuomet, jei nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie palikimo atsisakė ar nepriėmė, ar paveldėjimo teisė iš jų atimta.

Sudarius testamentą įpėdiniai turtą paveldės pagal testatoriaus valią. Vadinasi, turtas bus paveldimas tokiomis dalimis, kurias tiksliai nustatys testatorius.

Be to, testatorius turi teisę ir atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių asmenų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant apsaugoti silpnesnių šalių interesus įstatymuose yra numatoma privalomoji palikimo dalis. Ši dalis yra nustatoma palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ar tėvams (įtėviams), kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas.

Nurodyti asmenys paveldi nepaisant testamento turinio. Jų paveldimo turto dalis tokiu atveju sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Pavyzdžiui, jei paveldint pagal įstatymą, palikėjo vaikams tektų pusė buto, tuomet esant situacijai, kai šiam vaikui reikalingas išlaikymas, o testamentu jam palikimo nepalikta, jis paveldėtų ketvirtadalį buto.

Svarbu pažymėti, kad testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, kuris jo sudarymo metu yra veiksnus – suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Testamentas, sudarytas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus (piktnaudžiavusio alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis) asmens negalioja. Taip pat negaliojantis yra ir toks testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

Testamentai būna dviejų rūšių: asmeniniai ir oficialieji.

Asmeninis testamentas tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta bei kuris išreiškia testariaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti testamentas LR CK 5.31 nustatytais atvejais prilyginamas oficialiajam.

Tuo atveju, jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir yra patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Šio testamento sudarymo fakto ginčyti negalima.

Atkreipiame dėmesį, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.