Klausk teisininko: kas turėtų apmokėti žoliapjovės padarytą žalą automobiliui?

Žmona važiavo automobiliu (buvo beveik sustojusi prie šviesoforo, antroje eismo juostoje), kai iš po šalia kelio pjaunančios žolę žoliapjovės atskriejęs akmenukas trenkėsi į automobilio dureles ir jas apgadino.

Buvo iškviesti policijos pareigūnai, įformino turto apgadinimo faktą. Automobilis draustas tik PVCAD. Kaip pavyko išsiaiškinti draudimo bendrovėje, ji atlygintų nuostolius tik tuo atveju, jei žalą padariusi įstaiga būtų apsidraudusi CAD. Tačiau įstaiga, kuriai priklauso žoliapjovė nėra apsidraudusi, iš policijos gavau laišką, kad administracinė byla nutraukta nesant nei vienos pusės kaltės.

Kokiais teisiniais keliais dar galima būtų pasinaudoti, norint išspręsti žalos atlyginimo klausimą?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

Visų pirma, reikėtų įvertinti, kodėl, kaip teigiate, „administracinė byla buvo nutraukta nesant nei vienos pusės kaltės“: ar toks nutarimas teisingas, kokie tokio nutarimo motyvai ir t. t. Tačiau net ir nesant nustatyto kaltininko administracinio teisės pažeidimo byloje, yra teorinė galimybė atgauti atlyginimą už žalą civiline tvarka kreipiantis į teismą su ieškiniu tai įmonei, dėl kurios darbuotojo kaltės atsirado žala.

Vertinant situaciją, panašu, kad pjovęs žolę asmuo nesiekė tyčia apgadinti Jūsų automobilio, tačiau veikė galbūt nepakankamai atidžiai, nebuvo pakankamai rūpestingas, galbūt nesilaikė žoliapjovės naudojimo taisyklių. Šias faktines aplinkybes reikėtų išsiaiškinti ir nustatyti.

Svarbu tai, kad darbdaviui kyla netiesioginė atsakomybė pagal CK 6.264 str. 1 d., kurioje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.

Galimai šiuo atveju taikytinos ir CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Taigi taikant generalinio delikto taisyklę iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys.

Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys.

Ieškinyje būtina nuosekliai nurodyti visas faktines aplinkybes, teisinį pagrindą, pagrįsti žalą bei pridėti šias aplinkybes įrodančius dokumentus, suformuluoti prašymą teismui, ir kt.

Dėl ieškinio parengimo galite kreiptis į bet kurią advokatų kontorą, kuri susipažinusi su situacija, ją įvertinusi, patartų Jums, kaip elgtis šiuo atveju, ir/arba parengtų procesinius dokumentus bei atstovautų Jūsų interesus teisme.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.