Klausk teisininko: kodėl nebuvau priimtas į valstybės tarnybą?

Norėjau įsidarbinti valstybės tarnyboje, ketinau tapti statutiniu pareigūnu, bet man buvo nurodyta, jog į valstybės tarnybą nepriims. Ar tam galėjo įtakos turėti pradėtas ikiteisminis tyrimas – su nukentėjusiuoju susitaikiau, byla buvo nutraukta. Ar ši praeities nuodėmė man galėjo užkirsti kelią į valstybės tarnybą?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako tarptautinės teisinių paslaugų kompanijos „TEISĖS TARNAI“ vadovė, teisininkė Rasa Vaičekauskytė.

Atsakant į Jūsų klausimą pažymėtina, kad netikslinga cituoti teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai kandidatui pretenduojančiam statutinio pareigūno pareigoms užimti, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją.

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 str. nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Susitaikymas nėra prilyginamas teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, jis tik baudžiamąja teisine prasme reiškia, kad Jūs nesate laikomas teistu, tačiau esate atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, su sąlyga, kad artimiausius vienerius metus, nedarysite naujų nusikalstamų veikų.

Darytina, išvada, kad atmetant versiją, kad Jūs buvote nepriimtas į valstybės tarnybą dėl teistumo, kyla klausimas ar Jūs po įvykusio susitaikymo baudžiamojoje byloje esate laikomas nepriekaištingos reputacijos?

Jūsų nelaikymas nepriekaištingos reputacijos asmeniu susietas su Baudžiamajame kodekse numatyta įvykdyta veika, tačiau esminis momentas yra, ar po daugiau nei metų laiko Jūsų reputacija galimai vėl netapo nepriekaištinga?

Įstatymų leidėjas nėra nurodęs termino, kada pasibaigia priekaištingos reputacijos senatis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įvykdyto elgesio, prieštaraujančio visuotinai pripažintoms teisės, moralės ir etikos normoms, nulėmusio nepalankų asmeniui jo reputacijos įvertinimą, galiojimo pasekmės turėtų būti apibrėžtos laiko požiūriu.

Šis laikotarpis, teismo nuomone, paprastai turėtų būti toks, per kurį būtų galima spręsti, jog asmuo pasitaisė, laikosi visuotinai pripažintų moralės ir etikos normų, gerbia bendro visuomenės gyvenimo taisykles ir nėra linkęs elgtis priešingai teisei bei moralei.

Vadinasi, akcentuotina, kad terminas, per kurį Jūs nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą (pvz. visą gyvenimą). Manytina, kad nagrinėjamu atveju, asmuo, kuris buvo įtariamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir po susitaikymo baudžiamojoje byloje praėjus daugiau nei vieneriems metams, taip pat į tai, kad norimos užimti pareigos nėra vadovaujamojo pobūdžio ir joms keliami žemesni reikalavimai bei protingumo ir proporcingumo principus, galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis per tą laiką nepadarė naujų jokių veiksmų prieštaraujančių visuotinai pripažintoms moralės ir etikos normoms.

Aukščiau esantis teisininkės komentaras laikytinas bendrojo pobūdžio konsultacija. Dėl visapusiško ir tikslaus atsakymo bei konkretesnės teisinės konsultacijos interesantus kviečiame kreiptis į „TEISĖS TARNAI“ teisininkus el. paštu [e-mail] arba tel. [phone].

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.