Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas.
Nemokamo gydymo nebūna, mūsų šalyje visos medicinos paslaugos kainuoja, o kai kurios net labai brangiai. Draustiems gyventojams savos piniginės praverti dažniausiai nereikia – už jų gydymą sumoka ligonių kasos. Tačiau kartais dėl neapdairiai žengto žingsnio ar nusikalstamo poelgio iš savo kišenės gali tekti sumokėti už kito, nukentėjusio asmens, gydymą.
Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl tyčinių ar neatsargių asmens veiksmų sužalojamas kitas žmogus ar pakenkiama jo sveikatai. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos.
Teritorinės ligonių kasos darbuotojai, apskaičiavę žalos dydį, reiškia civilinį ieškinį kaltininkams. Žalos dydis priklauso nuo suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, kiekio ir kainų.
Tačiau yra alternatyvų. Kol teismui nepateiktas civilinis ieškinys, kaltininkas gali savanoriškai atlyginti žalą – visą iš karto arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis (maksimalus terminas – penkeri metai). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje atsiranda galimybė susitaikyti, o jeigu susitaikyti neįmanoma, žalos atlyginimas bus vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui stojant prieš teismą.
Savanoriškas turtinės žalos atlyginimas rodo asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai gali būti pripažįstama kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė, nes turtinės žalos atlyginimas yra vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų už padarytą nusikalstamą veiką paskirti mažesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį. Priešingu atveju, jeigu ieškinys pasieks teismą ir bus patenkintas, teritorinė ligonių kasa perduos vykdomąjį raštą antstolių kontorai.
Antstolių kontora, išieškodama žalos atlyginimą, iš asmens papildomai išsireikalaus ir išieškojimo išlaidas.
Žalos PSDF biudžetui atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 15 str. 1 d. 8 p., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1K-136 patvirtintas Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai.
Daugiau informacijos dėl savanoriško žalos PSDF biudžetui atlyginimo galite gauti Vilniaus TLK tel.: (8 5) 266 1548, (8 5) 210 0059.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.