Klausk teisininko: kokia alimentų suma priklauso vaikui po tėvų skyrybų?

Išsiskyriau su vyru, su kuriuo turime vaiką. Man liko butas su įsipareigojimais ir mokesčiais. Žiemą vien būsto išlaikymas siekia 1300 Lt, o alimentų vyras moka 400 Lt.

Gyvenant kartu vaiko poreikiams galėjome leisti tiek, kiek reikia. Vaiko tėvas uždirba 4 200 Lt, aš – 2 000 Lt. Po skyrybų viskas pasikeitė, negaliu vaikui suteikti tiek, kiek galėjome anksčiau. Kokią sumą būtų galima prisiteisti vaikui, kad neribočiau jo poreikių?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisines paslaugas teikiančios UAB „Principo reikalas“ direktorius Irmantas Lengvinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, CK 3.192–3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nuo 2013-01-01 d. Vyriausybės 2012-06-20 d. nutarimu nr. 718 yra patvirtinta minimalus mėnesinis 1 000 Lt dydžio darbo užmokestis.

Šią sumą vaikui turi suteikti abu tėvai skirtingomis arba vienodomis proporcijomis (t. y. po 500,00 Lt kiekvienas arba kitokia proporcija). Nuo įvardinto orientacinio kriterijaus nukrypstama tais atvejais, jeigu nepilnamečiams vaikams nustatyti specialūs poreikiai, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (leidžiančią užtikrinti vaikui ne tik minimalių poreikių tenkinimą), nepilnamečių vaikų išskirtinius poreikius ir kt. svarbias aplinkybes.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Įstatymai neriboja tėvams galimybės, tam esant sąlygoms, savo vaikų poreikių maksimaliam patenkinimui gera valia teikti ir didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendimu. LR CK 3.201 str. nustatytais pagrindais, padidėjus vaikų poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi.

Tačiau teismo sprendimas, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams klausimu, galima pagrįstai teigti, jog priteisiamo išlaikymo dydis per mėnesį vienam vaikui turėtų būti artimas ½ daliai minimalios mėnesinės algos, ir tik esant specialiems vaiko poreikiams ar labai gerai turtinei tėvų padėčiai būtų galima nukrypti nuo šios sumos.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.