Aptardamas išankstinės valstybinio socialinio draudimo pensijos skyrimo sąlygas, į skaitytojo klausimą atsako kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas.
Fizinis asmuo, kuris pagal darbo sutartį, narystės, tarnybos arba iš savarankiškos darbinės veiklos turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir jam yra suėjęs pensinis amžius, turi teisę gauti senatvės pensiją. Tačiau gali susiklostyti situacijos, kai asmuo dėl įvairių priežasčių, nesulaukęs pensinio amžiaus, nori nutraukti darbo sutartį arba dėl sveikatos būklės yra priverstas tai padaryti. Tokioje situacijoje, nesulaukus pensinio amžiaus, yra galimybė gauti išankstinę senatvės pensiją.
Teisę ją gauti asmuo įgyja likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Valstybinio socialinio draudimo išankstinė pensija yra mažesnė asmeniui priklausančios senatvės pensijos dalis mokama iki pensinio amžiaus, o jo sulaukus – atitinkamai perskaičiuojama.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių socialinio draudimo pensijų ir išankstinių pensijų skyrimo sąlygas, mokėjimo terminus, pensijų dydžius yra Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Be šių teisės aktų taip pat verta paminėti ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuris ne tik nustato asmenis, draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu, įmokų dydžius, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, bet taip yra itin susijęs nustatant, ar asmuo gali kreiptis išankstinės senatvės pensijos.
Viso darbo santykiais susijusio laikotarpio metu darbuotojo ar darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos yra senatvės pensijos dydžio ir pensijos draudimo stažui įgyti reikšmingos ir neatsiejamos dalys, taigi minėto įstatymo normos yra taipogi susijusios nagrinėjamu skaitytojo klausimu.
Kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas pažymi, kad senatvės pensijai gauti yra keliamos kelios sąlygos, iš kurių viena yra valstybinio socialinio draudimo pensijų stažas. Reikia atkreipti dėmesį, kad bendrą darbo stažo sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad darbo stažas - tai laikas, per kurį asmuo turėjo Darbo kodekso reglamentuojamus darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą, su kuriuo darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo stažo laikotarpiu yra mokamos privalomojo ar savanoriškojo socialinio pensijų draudimo įmokos, kurios sulaukus pensinio amžiaus yra naudojamos senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti, pritaikant įvairias formules.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą sudaro laikas, per kurį asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Pensijos stažas dirbant už minimalų atlyginimą skaičiuojamas nuo uždarbio ir kitų pajamų per kalendorinius metus. Jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į draudimo stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 str. 1 d.).
Šiuo metu būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas pagrindinei valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti yra 30 metų.
Asmeniui, norint gauti išankstinę senatvės pensiją, be minėto būtinojo 30 metų pensijų draudimo stažo taip pat reikia atitikti papildomas sąlygas: (i) iki senatvės pensijos amžiaus asmeniui turi būti likę ne daugiau kaip 5 metai.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. pensinis amžius pradėtas proporcingai didinti. Moterims – po 4 mėnesius, vyrams – po 2 mėnesius, kiekvienais kalendoriniais metais, iki tol, kol bus pasiekta 65 metų riba. 2013 m. senatvės pensinis amžius moterims yra 60 metų ir 8 mėnesiai, tuo tarpu vyrams – 62 metai ir 10 mėnesių; (ii) asmuo negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių šalpos pensijų ir kt. susijusių mokėjimų; (iii) asmuo, nėra dirbantis pagal darbo sutartį arba susijęs su draudėju darbo santykiais ar bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.
Atkreiptinas dėmesys, kad antroji ir trečioji sąlygos turi išimčių bei papildomų specialių subjektų požymių, susijusių su asmens gaunamų pajamų šaltiniu ar asmens tarnybinėmis pareigomis, tačiau klausime iš pateiktos skaitytojo informacijos galima daryti prielaidą, kad jos neturėtų būti taikomos. Taip pat reikia pastebėti, kad nurodytos sąlygos yra dažniausiai taikomos praktikoje.
Detalus sąrašas išimčių, leidžiančių asmeniui įgyti išankstinę valstybinio socialinio draudimo pensiją, ir specialaus subjekto požymių sąrašas, nustatantis asmenis taip pat draudžiamus valstybiniu socialinio pensijų draudimu, pateiktas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnyje bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje.
Įvykdžius visas minėtas sąlygas, asmeniui išankstinė senatvės pensija paskiriama ir mokama iki tos dienos, kai sukanka pensinis amžius. Šio tipo pensijos mokėjimai nėra besąlyginiai ir gali būti nutraukti asmeniui paskyrus kitą pensiją, pavyzdžiui: valstybės šalpos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos.
Išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija yra apskaičiuojama taip pat kaip ir valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau jos dydis asmeniui yra mažinamas 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties.
Tuo metu papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, atsižvelgiant į jų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį.
Prie draudžiamųjų pajamų priskiriamos: sumos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, invalidumo ar netekto darbingumo išmokos. Senatvės pensijai apskaičiuoti naudojama formulė, kurioje yra draudžiamųjų pajamų koeficiento dydis, tačiau ne pačių draudžiamųjų pajamų suma.
Draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Galiausiai prie pensijos dalies pridedamas priedas už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, viršijantį būtinąjį 30 metų stažą.
Už kiekvienus papildomus draudimo stažo metus asmuo gauna 3 procentus priedo, jį skaičiuojant nuo socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu jis lygus 360 Lt). Vieneri papildomi draudimo stažo metai asmeniui atneša 10,80 Lt priedo kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad skaitytojas būtinąjį darbo stažą viršija 10 metų, jam mėnesinė pensija bus didinama 108 Lt. Ši suma pridedama prie jau apskaičiuotos pagrindinės ir papildomos pensijos dalies, galutiniam pensijos dydžiui gauti.
Tiksliam išankstinės senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti reikalingi konkretūs apdrausto asmens duomenys (draudžiamų pajamų dydžiai ir jų koeficientai, turėtos socialinės išmokos ir pan.). Tik įvertinus visus aukščiau nurodytus formulės kintamuosius, įtakojančius rezultatą, būtų galima tiksliai atsakyti į skaitytojo klausimą.
Neturint tikslių duomenų, galima tik preliminariai apskaičiuoti senatvės pensijos dydį, pvz., naudojant internete prieinamas skaičiuokles.
Pagal vieną iš jų įvedus klausime pateiktus duomenis gavome rezultatą – prognozuojamą 740 Lt senatvės pensijos dydį, kurį ir naudosime kaip atskaitos dydį galimam išankstinės pensijos dydžiui preliminariai apskaičiuoti. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai yra tik preliminarūs skaičiavimai. Norint tiksliai apskaičiuoti prognozuojamą pensijos dydį, reikia papildomų konkrečių draudžiamų asmens metinių pajamų duomenų, jų koeficientų, informacijos apie turėtą nedarbingumą, kitas socialines papildomas išmokas ir t.t. Šie duomenys suteikia galimybę apskaičiuoti tikslią asmeniui skirtiną pensiją.
Kontoros D LEGALS teisininkas K. Trišinas atkreipia dėmesį, kad senatvės pensijai apskaičiuoti gali būti taikomos dvi formulės. Pasirinkimą, kurią formulę taikyti, atlieka pats asmuo, atsižvelgdamas į jam palankesnį apskaičiuotą rezultatą.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. senatvės pensijai apskaičiuoti taikoma ši formulė: 0,005 x S x K x D. Raidžių formulėje reikšmės: S - visas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį; K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d; D - Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Tačiau asmeniui suteikiama galimybė rinktis ir kitą pensijos apskaičiavimo formulę.
Jei asmuo iki 1994 m. turėjo valstybinio socialinio pensijos draudimo stažą darbo sutarties pagrindu, jis gali pasirinkti tokią formulę: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Raidžių formulėje reikšmės: s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.; k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. (apskaičiuojamas pagal 5 paeiliui einančių palankiausių metų iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas); D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija; S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.; k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. Kiekvienu atveju, asmuo turi pasirinkti jam tinkamesnį variantą.
Galiausiai, prieiname prie išankstinės pensijos apskaičiavimo ir jos dydžio. Šioje vietoje prisimintina, kad apskaičiavus valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, jis bus mažinamas 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos skyrimo dienos, pavyzdžiui: asmuo kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos likus 20 mėnesių iki priklausančios senatvės pensijos paskyrimo dienos ir jam priklauso apskaičiuotoji 740 Lt senatvės pensija. Tokiu atveju išankstinė mėnesinė pensija bus lygi 680,8 Lt (skaičiavimas: 740 Lt (pilna priklausanti senatvės pensija) – 740 Lt x 0,4 procento x 20 mėnesių, likusių iki senatvės pensijos paskyrimo).
Ši formulė pritaikoma vieną kartą, kai yra kreipiamasi dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo, o apskaičiuota mažinama procentinė dalis taikoma visam laikotarpiui iki valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo dienos.
Taigi valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo formuluotės dėl 0,4 procento mažinamo pensijos dydžio nereikia suprasti kaip reiškiančio, jog išankstinė senatvės pensija bus mažinama tik po 0,4 procento kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio arba, kad ji yra atitinkamai perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, pritaikant 0,4 procento už likusius mėnesius iki valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo dienos, taip modifikuojant jos dydį kiekvieną mėnesį. Kadangi asmuo pasinaudoja teise išeiti į išankstinę senatvės pensiją, jam sulaukus pensinio amžiaus, valstybinio socialinio draudimo pensija bus mažinama tokiu dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus (Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Taigi, asmeniui gavusiam išankstinę senatvės pensiją 20 mėnesių, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija bus mažinama taipogi 8 procentais, kaip ir apskaičiuojant išankstinę senatvės pensiją.
Kontoros D LEGALS teisininkas K. Trišinas pažymi, kad pensijos dydis ne tik mažinamas skiriant išankstinę senatvės pensiją, bet taip pat sulaukus pensinio amžiaus ir skiriant valstybės socialinio draudimo senatvės pensiją.
Taigi, galima daryti išvadą, jog kuo ilgesnį laikotarpį asmuo gaus išankstinę senatvės pensiją (t. y. kuo anksčiau bus kreiptasi dėl jos skyrimo), tuo mažesnė bus jo valstybinio socialinio draudimo paskirta senatvės pensija, pavyzdžiui: kreipiantis dėl išankstinės senatvės pensijos likus 5 metams, valstybinio socialinio draudimo išankstinė senatvės pensija ir pensija sulaukus pensinio amžiaus bus mažinamos net 24 proc.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.