Mūsų butui reikia remonto, bet kaimynai nesileidžia į kalbas: sako, kad avarija įvyko dėl brokuotos vamzdžio jungties, todėl nuostolius turėtų atlyginti tie, kas montavo radiatorius. Ar įmanoma išsireikalauti pinigų remontui, jei turtas nebuvo apdraustas?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako ir kaip elgtis tokioje situacijoje pataria Vilniaus antstolė Inga Karalienė.
Pirmas ir esminis patarimas: nenuleiskite rankų. Nevertėtų gaišti laiko svarstymams, kas dėl ko kaltas ar nekaltas. Jūsų užduotis – kuo greičiau tinkamai užfiksuoti patį užliejimo faktą ir surinkti įrodymus, kad Jūsų butą užliejo iš viršaus atitekėjęs vanduo.
Nuo ko pradėti? Vos tik iškvietus avarinę tarnybą, galima tartis su antstoliu dėl faktų konstatavimo paslaugos. Pati avarija, jos padariniai, apgadinto turto būklė gali būti fiksuojama keliais etapais: pradedant įvykiais pirmosiomis avarijos valandomis ir baigiant vaizdais po mėnesio ar kelių, kai vandens dėmės labiau išryškėja. Atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir užsakovo pageidavimus, antstolis užfiksuoja reikšmingas aplinkybes garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis.
Ar ne paprasčiau pačiam nufotografuoti arba nufilmuoti apgadintą butą? Galima ir pačiam. Tačiau reikia turėti galvoje, kad antstolio užfiksuoti įrodymai visais atžvilgiais gerokai pranašesni. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Įrašymo priemonėmis užfiksuoti garsai ir vaizdai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.
Preziumuojama, kad antstolis fiksavo objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Tuo metu užlieto buto savininko ar kito suinteresuoto asmens pateikti įrodymai teisme gali būti atmesti ar ginčijami kaip netinkami, suklastoti ir t. t.
Jei ginčas vis dėlto persikeltų į teismą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat būtų labai svarbus. Mat žalą patyręs asmuo privalėtų įrodyti, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš asmens valdomos patalpos, o ne iš kitų šaltinių.
Beje, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti naudingas ir avarijos kaltininkui – tai gali apsaugoti nuo nepagrįstų reikalavimų atlyginti daug didesnę žalą, negu iš tiesų buvo padaryta.
Antstoliams fiksuojant faktines aplinkybes įmanoma konstatuoti beveik viską, kas vyksta, yra girdima ar matoma protokolo surašymo metu. Vienintelė ir svarbiausia problema, dėl kurios dažnai neįmanoma užfiksuoti asmenims svarbių aplinkybių yra ta, kad į antstolius neretai kreipiamasi pavėluotai: kai ginčas, pretenzijos, ar žala, nuo kurios būtų galima apsisaugoti, jau yra atsiradusi, o reikšmingos faktinės aplinkybės – pasikeitusios ar išnykusios.
Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį. Visų antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto tinklalapyje www.antstoliurumai.lt. Jei būtina, paslauga gali būti teikiama ir ne darbo valandomis. Paslaugos kainos yra sutartinės – jos priklauso nuo antstolių darbo laiko, kuro ir kitų sąnaudų.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.