Klausk teisininko: per kiek laiko reikia susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus?

Po tėvų mirties likome našlaičiais. Kiek žinau, tėvai testamento nebuvo parašę, todėl noriu sužinoti, per kokį terminą reikia susitvarkyti tėvų turto paveldėjimą?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontora „Žlioba & Žlioba“ teisininkė Indrė Volkavičiūtė.

Nesant sudaryto testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą. Palikėjo vaikai yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą ir jiems turtas dalinamas lygiomis dalimis. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.), arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo (šis būdas aktualus tais atvejais, kai žinote arba įtariate, kad palikėjas turėjo skolų ar finansinių įsipareigojimų).

Įprastai, paprasčiausiu ir pigiausiu būdu palikimas priimamas paduodant palikimo atsiradimo vietos, t. y. vietos, kurioje miręs asmuo nuolat gyveno, notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Informaciją, į kurį notarą kreiptis dėl palikimo priėmimo, Jums neabejotinai suteiks bet kuris notaras, į kurį šiuo klausimu galite kreiptis nemokamai.

Pažymėsiu, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai pats arba per atstovą (t. y. notariniu įgaliojimo įgaliotą asmenį), tačiau žmogiškąja prasme raginame tai padaryti.

Laiku nepadavus pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą, turtas gali būti padalijamas tik tiems įpėdiniams, kurie pareiškimą pateikė laiku. Tiesa, praleidęs šį terminą įpėdinis gali kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Turtą paveldėjusiems faktiškai pradėjus jį valdyti, taip pat reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismui pateikti įrodymus, kad po palikėjo mirties Jūs turtą faktiškai pradėjote valdyti. Priešingu atveju, formaliai turtas ir toliau priklausys mirusiam asmeniui (viešajame registre bus registruotas mirusiojo asmens vardu).

Palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Palikimo priėmimo faktas nustatomas kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas palikimą šiuo būdu (CK 5.51 str.) įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Jei teismui negalėsite įrodyti, kad po palikimo atsiradimo jį faktiškai valdėte, prarasite teisę į palikimą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.