O kai kurie jų dar atkaklesni: šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismą jau yra pasiekę 8 nuteistųjų, atliekančių bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose, skundai dėl, jų manymu, neteisėtų teismų sprendimų, priteisiant jų patirtai neturtinei žalai atlyginti per mažas sumas.
Kodėl teismuose daugėja nuteistųjų skundų bei jiems palankių sprendimų ir kodėl valstybė vis dar trypčioja vietoje ieškodama išeities? Apie tai kalbiname Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkę Jolantą Malijauskienę.
– Koks šiuo metu teisme nuteistųjų skundų srautas?
– Nuteistųjų skundų dėl netinkamų kalėjimo sąlygų skaičiaus kreivė nuosekliai kyla aukštyn ir šios bylos sudaro didžiąją dalį teisme nagrinėjamų bylų. Iškalbingi ir patys skaičiai: pernai gautų nuteistųjų skundų, palyginti su 2012 m., išaugo septyniskart (2012 m. teisme buvo gauti 196 skundai, 2016 m. – 1 385). Per pirmąjį 2017-ųjų metų pusmetį teismą jau pasiekė 622 nauji nuteistų asmenų skundai. Tai beveik trečdalis 2017 m. teisme gautų bylų, o 1 022 bylos šiemet jau yra išnagrinėtos. Tai sudaro 33,8 proc. visų teisme išnagrinėjamų bylų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad skundų kasmet vis daugėja ir tikėtina, kad metų pabaigoje jų skaičius bus didesnis nei pernai.
– Kuo jie skundžiasi ir kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš valstybės? Kiek pagrįsti būna jų reikalavimai?
– Dažniausiai skundžiamasi gyvenimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, bet gauname nemažai skundų ir iš kitų laisvės atėmimo vietų. Beveik visi nuteistieji kaip pagrindinį pažeidimą nurodo per ankštas kameras, kuriose vienam nuteistajam tenka mažiau nei 3,6 kvadratinio metro gyvenamojo ploto. Be šio, pagrindinio, skunduose nurodomo pažeidimo, skundžiamasi ir netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, higienos ir sanitarijos reikalavimų pažeidimais, dienos šviesos ir dirbtinio apšvietimo kamerose trūkumu, per trumpais pasivaikščiojimais, neremontuotomis patalpomis, maisto kokybe, užimtumo trūkumu, kamerose „įsikūrusiais“ tarakonais, netinkamomis konvojavimo sąlygomis ir kt.
Už skunduose nurodytus pažeidimus nuteistieji prašo priteisti įvairaus dydžio neturtinę žalą iš valstybės – kiekvienas ją įvertindamas skirtinga suma, bet visi nurodydami tą patį: pažeidimai pažemino jų žmogiškąjį orumą, jie patyrė neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pablogėjo sveikata, juos psichologiškai traumavo. Vieni už tuos pačius pažeidimus reikalauja milijonų, kiti – ir 1 euro, prašydami daugiau moralinės nei piniginės satisfakcijos – tiesiog konstatuoti, kad jis, kaip žmogus, patyrė moralinę žalą.
– Visuomenė audringai reaguoja į teismų sprendimus, kurie kertasi su jos įsivaizduojama teisingo teismo samprata. Kaip teismas apskaičiuoja patirtą neturtinę žalą?
– Noriu pastebėti, kad visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į teismų sprendimus, kuriais kalintiems asmenims priteisiama neturtinė žala, atsirado dėl informacijos stygiaus ir išankstinio negatyvaus nusistatymo prieš žmones, kurie padarė nusikaltimą ir už tai atlieka bausmę. Tačiau mes gyvename teisinėje valstybėje, esame Europos Sąjungos bendrijos dalis, kurioje pagarba žmogaus teisėms, laisvėms ir orumui, humanizmo principai yra pamatinės vertybės. Žmogus, kuriam už padarytą nusikaltimą yra paskirta bausmė, turi teisę šią bausmę atlikti žmoniškomis sąlygomis, nes antraip nuteisto asmens antagonizmas visuomenei tik didės. Žmogus, kurio orumas nuolat pažeidinėjamas, vargiai ar gali tapti geresnis.
Žmogaus teisės yra universalios, priklausančios be išimties kiekvienam žmogui ir jų riboti negali niekas. Jas gina ir saugo Jungtinių Tautų Organizacijos priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ginčai dėl žalos atlyginimo teismuose yra glaudžiai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamu žmogaus teisių įgyvendinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuva nukentėjusiems asmenims privalo suteikti veiksmingą teisę į teisminį nagrinėjimą, o prireikus – priteisti žalos atlyginimą, atitinkantį šio teismo priteisiamą kompensaciją panašiose bylose.
Didelę skundų dalį, žinoma, atmetame kaip nepagrįstus, o beveik 50 procentų skundų tenkiname arba iš dalies, arba visiškai ir priteisiame žalos atlyginimą. Paprastai priteisiame nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tačiau tai nereiškia, kad tie pinigai iškart atsiduria pareiškėjo banko sąskaitoje. Priteistą iš valstybės neturtinę žalą išmoka Teisingumo ministerija, didžiąją dalį sumos nukreipdama nusikaltimų aukoms padarytai žalai atlyginti.
– Kiek valstybei, tai yra visiems mums, mokesčių mokėtojams, kainuoja tokios bylos? Ką reikia keisti nedelsiant, kokius ryžtingus žingsnius žengti, kad ir nuteistieji nebeturėtų pagrindo skųstis gyvenimo sąlygomis, ir valstybė neturėtų bereikalingų išlaidų, ir visuomenė prarastų progą piktintis „neteisingais teismais“?
– Preliminariai esame paskaičiavę, kad vienos bylos teisminis procesas (įvertinus teismui skirtą finansavimą) valstybės biudžetui 2016 m. kainavo 246,62 Eur, o šiemet (1-ąjį metų pusmetį) – 343,75 Eur. O jei dar turėsime galvoje priteisiamą atlyginti pareiškėjams žalą, skaičiai išties bus įspūdingi. 2016 m. vien mūsų teismas iš valstybės biudžeto žalai nuteistiesiems atlyginti priteisė 894 180 eurų – net 28 kartus daugiau nei 2012-aisiais (31 580 eurų).
Teismas stengiasi ieškoti būdų, kaip sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas teisminiam procesui. Jau trečius metus teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami ginčai su nuteistaisiais dėl žalos atlyginimo, paprastai vyksta nuotoliniu būdu – teismo posėdžiai rengiami vaizdo konferenciniu būdu, teismo procesas vyksta virtualioje erdvėje, šalims fiziškai neatvykstant į teismą. Vien šiemet nuotoliniu būdu jau išnagrinėtos 249 bylos, pernai – 551. Toks procesas efektyvus, greitas ir keliolika kartų pigesnis nei įprastas, taupantis valstybės lėšas. Teisme įdiegtos elektroninės paslaugos sutrumpino ir bylų nagrinėjimo trukmę.
Ką reikėtų keisti valstybėje, kad teismams nebereikėtų tiek daug laiko ir lėšų skirti būtent byloms dėl žalos atlyginimo kalintiems asmenims ir valstybės našta gerokai palengvėtų? Manau, turėtų intensyviau dirbti institucijos, kurių kompetencijai priklauso tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimas, nes priešingu atveju Lietuvos laukia bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme, kurį šiuo metu pagal kalinčių asmenų peticijas dėl mūsų teismo priimtų sprendimų jau yra pasiekusios net 8 bylos. Jei užuot metų metais svarsčiusi kalėjimo perkėlimo iš Lukiškių aikštės projektus vykdomoji valdžia pagaliau būtų ėmusis konkrečių darbų, gal šiandien teismams nebereikėtų nuteistiesiems priteisinėti šimtatūkstantinių sumų.
Ar žinote, kad:
* Nuteistųjų skundų dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus apygardos administraciniame teisme kasmet daugėja.
* 2016 m. teismas išnagrinėjo 2 409 bylas dėl žalos atlyginimo nuteistiesiems ir tai sudarė 28,3 proc. visų teisme išnagrinėtų bylų.
* 2016 m. nuteistiesiems priteistos žalos atlyginimo suma (894 180 Eur) buvo 28 kartus didesnė nei 2012 m. (31 587 Eur).
* Beveik 50 proc. bylų skundas patenkinamas iš dalies arba visiškai.
* Per 2017 m. pirmąjį pusmetį Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtos 1 022 bylos dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tai sudaro 33,8 proc. visų išnagrinėtų teisme bylų.
* Per 2017 m. pirmąjį pusmetį gauti 622 nauji nuteistųjų skundai. Bylose dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų priteistos žalos atlyginimo suma šiemet – 284 876 Eur.