Tokios aplinkybės paaiškėjo po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai buvo įpareigoti viename didžiųjų šalies bankų priklausančioje draudimo bendrovėje dirbančiam teisininkui Justinui M. grąžinti per kratą rastus ir paimtus 66 pakelius kaitinamojo tabako.
„Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuota, kokį kiekį Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėto kaitinamo tabako gali laikyti fizinis asmuo, atitinkamai teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaitinamą tabaką Justinas M. laikė pažeisdamas nustatytą tvarką“, – paskelbė teisėja Nida Vigelienė. Jos priimta nutartis įsiteisėjo iš karto nuo paskelbimo, todėl policijos sandėliuose laikytas tabakas jau turėjo būti grąžintas vilniečiui.
Tačiau banko draudimo bendrovėje aukštas pareigas užimantis Justinas M. neišvengė administracinės atsakomybės dėl neteisėtos prekybos akcizinėmis prekėmis – už tai, kad už 35 eurus pardavė dešimt pakelių kaitinamojo tabako pakelių, nepaženklintų Lietuvos banderolėmis, vyrui buvo skirta 150 Eur bauda.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar liepos 23 d. Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą, kurio metu bandė išsiaiškinti nelegaliai kaitinamuoju tabaku prekiaujančius asmenis. Apie tai, kad parduoda vis labiau populiarėjančias cigaretes, šie skelbdavo įvairiose grupėse feisbuke. Tokius skelbimus talpino ir Justinas M., todėl policijos tyrėja Ilona Milunavičiūtė su pardavėju sutarė dėl vieno bloko kaitinamųjų cigarečių „Heets Green Zing“ įsigijimo. Už jas pardavėjas prašė 35 Eur.
Iš karto po vadinamojo kontrolinio cigarečių užpirkimo prie Justino M. prisistatė policijos pareigūnai.
„Atliekant tolimesnį patikrinimą, buvo atliktas poėmis iš Justino M., kuris su savimi turėjo dar 30 pakelių „Heets Green Zing“ ir 6 pakelius „Heets Purple Label“ kaitinamųjų cigarečių, – savo tarnybine pranešime nurodė tyrėja I. Milunavičiūtė. – Justino M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo atliktas poėmis, kurio metu rasta dar 30 pakelių kaitinamųjų cigarečių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka banderolėmis.“
Už tai, kad laikė ir prekiavo akcizinėmis prekėmis, Justinui M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas – atsakomybėn patrauktas vyras aiškino, kad kaitinamąjį tabaką įsigijo Ukrainoje ir Baltarusijoje, kur dažnai lankosi, ir į Lietuvą atsivežė teisėtai, tačiau esą juo neprekiavo, tik kartą pabandė pardduoti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidėją pripažino kaltu ir visas kaitinamojo tabako cigaretes konfiskavo bei skyrė 400 Eur baudą, tačiau nubaustas teisininkas šį teismo nutarimą apskundė apeliacine tvarka – savo skunde sugebėjo teisiškai įrodyti, kad bet kuris Lietuvos pilietis savo namuose gali laikyti kiek tik nori Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų kaitinamojo tabako cigarečių. Ir net nesvarbu, kokiu būdu jis buvo įsigytas.
Teisininko skunde buvo teigiama, kad kaitinamasis tabakas turėtų būti priskiriamas rūkomajam tabakui, o ne cigaretėms, o dar 2004 m. gegužės 26 d. ūkio ministro priimtame įsakyme „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ yra numatyti tabako gaminių gabenimo ir laikymo reikalavimai, pagal kuriuos fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jei jie neviršija 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares.
„Mano namuose laikomas kiekis (402,6 gramų) neviršija taisyklėse numatyto leistino turėti kiekio (0,5 kg)“, – teigė Justinas M. Tuo pačiu jis nurodė, kad dėl dešimt pakelių kaitinamojo tabako (61 gramo) realizavimo savo kaltę pripažįsta, dėl padarytos veikos gailisi.
Justino M. skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja N. Vigelienė pripažino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas pažeidėjas yra beveik teisus. Anot teismo, Lietuvos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos banderolėmis, išskyrus tuos atvejus, kai jie teisėtai įvežti į Lietuvą iš trečiųjų valstybių, bet vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako.
Anot teismo, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo ir ūkio ministro taisyklių nuostatas, kaitinamojo tabako produktai „nėra priskiriami ar laikomi rūkomuoju tabaku, jie nėra priskiriami ir prie cigarečių“.
„Taisyklėse kaitinamojo tabako produktai nėra numatyti, atitinkamai nėra numatyta jų gabenimo ir laikymo tvarka, jis nėra priskiriamas kitiems tabako gaminiams, todėl šios taisyklės šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos, – pažymima iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusioje teisėjos N. Vigelienės nutartyje. – Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuota, kokį kiekį Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėto kaitinamo tabako gali laikyti fizinis asmuo, atitinkamai teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaitinamą tabaką Justinas M. laikė pažeisdamas nustatytą tvarką.“
Nutaręs iš Justino M. konfiskuoti tik dešimt pakelių, kuriuos jis pardavė policijos pareigūnei, teismas pažymėjo, kad pareigūnai nesurinko duomenų, jog pažeidėjas būtų pardavęs ir kitus per poėmį pas jį rastus kaitinamojo tabako pakelius, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kiti pakeliai turi būti grąžinti, nes iš kaltinimo yra šalinama inkriminuota 76 pakelių „Heets“ neteisėto laikymo aplinkybė.
Už tai, kad pardavė dešimt pakelių kaitinamojo tabako pakelių, Justinas M. galėjo būti nubaustas bauda nuo 40 iki 200 Eur, tačiau teismas nutarė skirti didesnę nei sankcijos vidurkyje numatytą baudą – 150 Eur.
Nutarime skirti nuobaudą teismas pabrėžė, kad skiriant administracines nuobaudas įstatymų kūrėjas siekia atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
„Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“, – pažymėjo teismas.