Delfi šaltinių teigimu, specialiųjų liudytojų statusą didžiojoje teisėjų korupcijos byloje turi ir daugiau teisėjų iš Lietuvos apeliacinio teismo.
Tokio liudytojo statusas suteikiamas tada, kai byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Kad teisėjų korupcijos byloje specialiaisiais liudytojais yra apklausti ir iki šiol teismų sistemoje dirba ir bylas nagrinėja keturi teisėjai, praėjusią savaitę neviešame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pranešė ikiteisminį tyrimą atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.
Pakerta tikėjimą ir pasitikėjimą
Ši informacija sukėlė politikų pasipiktinimą – konservatoriai kreipėsi į Teisėjų tarybą ir paragino visuomenei paaiškinti, kaip gali teisėjai, patys tiriami stambios korupcijos bylose, atlikti savo profesinę pareigą – vykdyti teisingumą ir būti laisvi priimdami sprendimus.
„Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas kol kas tik paaiškino, kad nėra gera situacija, jog taip ilgai trunka tyrimas teisėjų atžvilgiu, bet ar tokio paaiškinimo pakanka?“ – klausė parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė.
Jie ragino paviešinti teisėjų, kurie turi specialiojo liudytojo statusą, pavardes. Taip pat, Seimo narių manymu, turi būti paviešintos visų buvusių teisėjų, kuriems pareikšti įtarimai, pavardės, nes žmonės turi teisę esant tam tikroms aplinkybėms kelti klausimus dėl procesų atnaujinimo.
Anot jo, Teisėjų taryba turi pateikti oficialų įvertinimą, ar toleruotina tai, kad teisėjai, tiriami korupcijos bylose ir turintys specialaus liudytojo procesinį statusą, toliau nagrinėja bylas.
„Teisėjams privalo būti keliami aukščiausi reputacijos ir moralės reikalavimai. To iš jų tikimės. Teisėjai, paskui kuriuos velkasi įtarimų korupcija šešėlis, pakerta tikėjimą ir pasitikėjimą jų vykdomu teisingumu“, – jam antrino A. Bilotaitė.
A. Valantinas: kol kas vertinti negaliu
„Tik turėdama oficialią informaciją apie specialaus liudytojo statusą turinčius teisėjus bei tokio statuso suteikimo aplinkybes, Teisėjų taryba galės inicijuoti atitinkamų sprendimų priėmimą“, – nurodė aukščiausios teismų savivaldos institucijos vadovas.
Praėjus savaitei po kreipimosi į generalinį prokurorą Teisėjų taryba dar nebuvo gavusi atsakymo, nors Generalinė prokuratūra jį jau išsiuntė.
Jis neatsakė, ar jam buvo žinoma, kad specialaus liudytojo statusas teisėjų korupcijos byloje yra suteiktas ir Lietuvos apeliacinio teismo, kuriam vadovauja, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui A. Kruopiui bei kitiems teisėjams.
„Teisėjų taryba neturi teisinio pagrindo vadovautis oficialiai nepateikta ar žurnalistų nurodyta, bet iš nepatvirtintų šaltinių gauta informacija, susijusia su teisėjais“, – Delfi atsiųstame atsakyme teigė A. Valantinas.
Tuo metu Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Kruopys nenorėjo komentuoti informacijos apie apklausas STT.
Paklaustas, ar ne geriau būtų išsklaidyti iškilusias abejones, baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas vėl pakartojo, kad situacijos nekomentuos: „Jūs supratote, ką aš pasakiau“.
A. Kruopys teisėjo mantiją vilki nuo 1990 m., o Lietuvos apeliaciniame teisme dirba nuo 2004 m. Nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. balandžio jis laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas, o Baudžiamųjų bylų skyriui vadovauja nuo 2012 m. liepos. Jis taip pat ne vieną kadenciją yra Teisėjų tarybos narys.
Prokuratūra: nenorime pakenkti tyrimui
Generalinė prokuratūra Delfi patvirtino, kad teisėjų korupcijos byloje įtarimai jau pateikti dvylikai teisėjų – iki šiol viešai buvo minimos tik aštuonių teisėjų pavardės. Tuo metu keturi teisėjai baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti tuomet, kai jau nebedirbo teismuose.
„Pranešimai apie įtarimus įteikti 12 buvusių ir esamų teisėjų: vieni jų yra atleisti iš darbo, kiti – nušalinti nuo pareigų, o dalis teisėjų yra išėję iš darbo savo noru, – nurodė prokuratūra. – Iš šių 12-os įtariamųjų keturiems teisėjams pranešimai apie įtarimus įteikti, kai jie jau nebedirbo teismuose.“
Prokurorai nėra linkę viešinti ir teisėjų, kuriems yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas, pavardžių, tačiau pažymi, kad šis statusas „teisėjams buvo suteiktas skirtingu ikiteisminio tyrimo metu“.
„Teisėjų tarybos pirmininkui A. Valantinui buvo raštu pranešta apie specialiaisiais liudytojais apklaustus teisėjus“, – pabrėžė prokuratūra.
„Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, – Delfi nurodė Generalinė prokuratūra. – Nuo 2019 m. pradžios ikiteisminiame tyrime buvo apklausta labai daug proceso dalyvių, atlikta labai daug kitų proceso veiksmų. Pažymėtina, kad tyrimo metu, įvairiose jo stadijose, teismų sprendimuose ne kartą konstatuota, jog atliekamų proceso veiksmų gausa, tyrimo duomenys patvirtina faktą, jog ikiteisminis tyrimas, procesiniai veiksmai yra atliekami intensyviai, o šiuo metu ikiteisminio tyrimo nėra galimybės užbaigti dėl objektyvių priežasčių – objektų tyrimo bei kitų procesinių veiksmų atlikimo.“
Prezidento patarėja: netoleruotina situacija
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimas ir Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė mano, kad visuomenėje sukeltas abejones ikiteisminį tyrimą teisėjų korupcijos byloje atliekantys STT tyrėjai ir Generalinės prokuratūros prokurorai turėtų kuo greičiau išsklaidyti.
„Prezidentas teisėjams kelia pačius aukščiausius reputacijos, etikos ir profesionalumo reikalavimus, vadovaudamasis šiais principais prezidentas sprendžia teisėjų karjeros klausimus“, – nurodė J. Šovienė.
Pasak jos, teisėjas, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, negali eiti savo pareigų – jo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
„Specialaus liudytojo statusas nėra tapatus įtariamojo ir šiuo atveju įgaliojimų sustabdymas nėra taikomas, – teigė J. Šovienė. – Specialaus liudytojo statusas suteikiamas tada, kai byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.“
„Netoleruotina situacija, kai esant pakankamai duomenų pareikšti įtarimui, tai nepadaroma – tik aiškus ir skaidrus ikiteisminis tyrimas, užtikrinant žmogaus teises, gali sudaryti sąlygas teisingumo įgyvendinimui“, – pažymėjo ji.
A. Širinskienė: sprendimus turi priimt savivalda
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad niekuomet nekomentuoja konkrečių bylų, nes „ne politikai turi bylas komentuoti ir ne politikai turi vertinti, ką daro teismas.“
„Teismai turi savo savivaldą ir ji užtikrina teismų nepriklausomumą, todėl pirmiausiai tokius dalykus turi vertinti teisėjų savivalda, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. – Ką mes matėme ir ankstesniais atvejais, visur iniciatyvos kildavo iš teismų savivaldos ir buvo prezidento teikimai. Tai yra teisinis kelias reikšti abejones ir kažką daryti normalioje teisinėje valstybėje, kur ne politikai valdo teismus ir teisėsaugą, o ji pati turi savo savarankiškumą ir atitinkamai veikia.“
A. Širinskienė pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti teisėjų savivalda – per pastarąją Seimo kadencją buvo išplėstos Teisėjų tarybos galios, be to, buvo suteikta daugiau savarankiškumo.
Pasak A. Širinskienės, teismų savivaldos institucijos – ne tik Teisėjų taryba, bet ir Teisėjų garbės teismas „yra pajėgūs gauti visas ikiteisminio tyrimo institucijų medžiagas“ ir įvertinti teisėjų elgesį.
Ikiteisminį tyrimą teisėjų korupcijos byloje STT ir Generalinė prokuratūra pradėjo 2019 m. vasarį. Teisėsauga tada pranešė, kad skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Šiuo metu įtarimai pareikšti dar keturiems dabar jau buvusiems teisėjams.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo sulaikyti ir Vilniuje dirbantys advokatai Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Gintaras Ruseckas bei Klaipėdos advokatai Aivaras Surblys ir Marius Navickas. Taip pat įtarimai buvo pareikšti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjui Aringui Kartanui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, taip pat Vijūnėlės dvaro savininkui Žilvinui Poviloniui.
Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.
Nors ikiteisminį tyrimą dėl galimos teisėjų ir advokatų korupcijos atliekantys pareigūnai kol kas nėra linkę atskleisti, kokiose teismuose nagrinėjamose bylose galėjo būti parduodamas teisingumas, aiškėja, kad vienas įtariamųjų minimas net keliolikoje nusikalstamos veikos epizodų, o pagrindinis įrodymas – tiek atviri, tiek dviprasmiški jo pokalbiai ir su teisėjais, ir su palankių sprendimų siekusiais įvairių bylų dalyviais. Šis advokatas – D. Zagreckas, įvairiose bylose baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis ginantis nuo 1998 m. Anksčiau jis taip pat yra dirbęs teisėju.
„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“
„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Ž. Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“
Daugiau apie teisėjų korupcijos bylą skaitykite susijusiuose Delfi straipsniuose.