Teisėjų taryba penktadienio posėdyje nusprendė atidėti šio klausimo svarstymą, nes paaiškėjo, kad atstovauti V. Dovidaičiui panoro Lietuvos Respublikos Teisėjų asociacija. Ji įgaliojo Šiaulių apygardos teismo teisėją Vidmantą Mylę, bet šis dėl užimtumo negalėjo ne tik atvykti į tarybos posėdį, bet ir susipažinti su Prezidentūros pateikta medžiaga.
„Laikau save nekaltu, manau, nepadariau pažeidimų, kurie ten aprašyti, man sunku vienam eiti prieš tanką, ypač be ginklų – kreiptis pagalbos į Teisėjų asociaciją mane paskatino kolegų palaikymas“, – taryboje V. Dovidaitis aiškino, kad nesutinka, jog be asociacijos atstovo būtų svarstomas prezidentės dekretas dėl atleidimo iš pareigų.
V. Dovidaitis taip pat pažymėjo, kad nereikia skubėti ir dėl to, jog Generalinė prokuratūra Prezidentūrai visą informaciją pateikė dar rugsėjo pabaigoje, o Teisėjų tarybos nariams sprendimą priimti nurodyta vos per tris dienas.
Be to, tarybos nariai panoro susipažinti su garso ir vaizdo įrašais, kuriuos R. Skirtuno kabinete ir telefonu užfiksavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo atliekantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
V. Dovidaitis taip pat pažymėjo, kad STT buvo apklausta Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, kurios Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prisipažino prašęs įsigilinti į vieno jo draugo klausimo dėl suėmimo pratęsimo nagrinėjimą, bet šios teisėjos apklausos protokolo nėra prokuratūros medžiagoje.
Baudžiamųjų bylų skyriui vadovaujantis V. Dovidaitis įsitikinęs, kad prokurorai pateikė tendencingą informaciją. „Kaip taisyklė, tokia informacija pateikiama tendencingai, privalau gintis, nes nemanau nusižengiau taip, kad esu vertas atleidimo iš darbo“, – sakė jis.
V. Dovidaitis taip pat užsiminė, kad norėtų, jog jo elgesį vertintų Teisėjų garbės teismas. „Jis taip pat gali kreiptis į prezidentę dėl mano atleidimo – kai kuriose Europos valstybėse teisėjo atleidimas sprendžiamas tik per Garbės teismą“, – kalbėjo jis.
Nemalonumų sulaukęs teisėjas prisipažino, kad iš į korupcijos skandalą pakliuvusio teisėjo R. Skirtuno yra gavęs 7 tūkst. Lt paskolą – tai jis pats pasakęs per apklausą rugpjūčio mėnesį STT. Šių pinigų teisėjas nedeklaravo.
„Yra nufilmuoti du R. Skirtuno kabinete vykę pokalbiai – kai prieš Naujuosius metus jis man padovanojo Kalėdų proga sakės rinkinį, mano akimis, jis įvertintas 30 Lt, o aš atitinkamai jam analogiškos vertės dovaną – tai įvyko normalus apsikeitimas dovanomis, pas mus tai priimta, – sakė V. Dovidaitis, pažymėjęs, jog su R. Skitunu nebuvo draugai, o tik geri pažįstami. – Prokuratūros įraše pateikiama, kad jis man perduoda voką ir jų manymu, tai yra baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme priimto nuosprendžio pirmas lapas. Aš kategoriškai teigiu, kad ten ne lapas, o vokas su 7 tūkst. Lt ir tai aš pats pasakiau STT. Tie pinigai skirti namo statybai, šiuos pinigus grąžinau“.
V. Dovidaitis pripažino, kad pinigų nedeklaravo. „Manau, kad privačių interesų deklaracija yra pildoma ir į ją įtraukiami duomenys, kai tai turi interesų konfliktą – pinigus paskolinau iš savo kolegos, o ne advokato“, – sakė jis.
V. Dovidaičio atleidimo iš pareigų klausimą Teisėjų taryba vėl svarstys po dviejų savaičių neeiliniame posėdyje – jeigu jos nariai pritars teisėjo atleidimui, šalies vadovei bus atrištos rankos ir ji galės skyriaus pirmininką atleisti iš pareigų. Jeigu pritarimo nebus gauta, D. Grybauskaitė teisėjo atleisti negalės, jis liks toliau dirbti Vilniaus apygardos teisme.
DELFI jau skelbė, kad STT ir prokuratūros pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad buvęs teisėjas R. Skirtunas sutarė su advokatu dėl jo ginamojo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, vėliau pasikvietė į savo kabinetą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V. Dovidaitį ir įteikė jam dovaną – sakės gėrimui skirtą rinkinį. Be to, perduodamas apylinkės teismo nuosprendžio kopijos pirmąjį lapą R. Skirtunas paprašė paskirti šią bylą nagrinėti būtent jam, o ne kitam teisėjui.
Šį prašymą V. Dovidaitis netrukus patenkino ir R. Skirtunas buvo paskirtas dėl sukčiavimo nuteisto verslininko Laimono Jurgelevičiaus byloje kolegijos pirmininku.
„Ši situacija iliustruoja, kiek teismų veikloje yra svarbus skaidrus ir objektyvus bylų skirstymas, paremtas bylos paskyrimu atsitiktine tvarka ne tam teisėjui, kuris dėl įvairių priežasčių labai norėtų nagrinėti vieną ar kitą bylą, o tam, kurį atsitiktine tvarka pasiūlo kompiuterinė programa“, – yra sakęs prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis.
STT pareigūnai nustatė ir daugiau faktų, kurie patvirtina neformalius R. Skirtuno ir V. Dovidaičio santykius.
Nustatyta, kad advokato atneštą japonišką sakė rinkinį iš R. Skirtuno jo kabinete gavęs V. Dovidaitis netrukus jį paskyrė kolegijos pirmininku.
Per pirmąją apklausą STT V. Dovidaitis kategoriškai neigė, kad su R. Skirtunu kalbėjosi apie L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, taip pat tikino, jog niekada nėra iš jo gavęs dovanų ar pan. Tačiau praėjus keliems mėnesiams į naują apklausą STT iškviestas V. Dovidaitis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir užfiksuotais garso bei vaizdo įrašais. Iš jų paaiškėjo, kad V. Dovaitis su R. Skirtunu vis dėlto yra aptarinėjęs L. Jurgelevičiaus bylos paskyrimą.
Per šią apklausą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas buvo atviresnis – pripažino, kad iš R. Skirtuno gavo dovaną, tačiau teisinosi, jog to nesureikšmino, nes tai esą tebuvo apsikeitimas dovanomis prieš Kalėdas.
Tyrimą atliekantys STT pareigūnai taip pat nustatė, kad V. Dovidaitis toleruodavo R. Skirtuno elgesį, kai šis dėl prastos savijautos rytais negalėdavo atvykti į darbą. Savo SMS žinutėse tuometis teisėjas rusų kalba rašydavo, kad dar pamiegos, nes kol kas negali vairuoti, arba darbo metu ilsėsis vandens parke.
Be to, nustatyta, kad vieną kartą V. Dovidaitis taip pat prašė R. Skirtuno paslaugos – atėjęs į jo kabinetą skyriaus pirmininkas papasakojo, jog R. Skirtunas nagrinės skundą dėl vienam įtariamajam skirto suėmimo pratęsimo. Šio pokalbio metu V. Dovidaitis aiškino, kad suimtasis yra draugas, pas jį šis remontuojasi savo automobilį, o įtarimai dėl narkotikų esą yra nepagrįsti.
V. Dovidaitis prašė įsigilinti į pateiktą medžiagą, taip pat užsiminė, jog anksčiau to paties buvo prašęs teisėjos L. Ulbienės, kuri šio prašymo nepatenkino – įtariamąjį paliko už grotų.
R. Skirtunas taip pat pažadėjo įsigilinti į ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau priėmė V. Dovidaičiui nepalankią nutartį – įtariamojo nepaleido į laisvę.
Šį prašymą V. Dovidaitis buvo pateikęs kaip tik tuo metu, kai Lietuvą buvo sudrebinusi skandalinga istorija Kauno teismuose – prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama iš pareigų atleisti penkis teisėjus. Paaiškėjo, kad teisėjai irgi prašydavo savo kolegų priimti palankius sprendimus jų pažįstamiems ar draugams.
Teisėju R. Skirtunu STT agentai susidomėjo gavę slaptą medžiagą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų, kurie tyrė garsią kontrabandos bylą, kai už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrauskinių“ grupuotės narys Marijanas Taraškevičius (vėliau medikai konstatavo, jog jis yra nepakaltinamas). Su teisėjo veikla susijęs tyrimas buvo išskirtas į atskirą.
Pareigūnai nustatė, kad kad 30 tūkst. Lt kyšio paėmimu įtariamas teisėjas R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jam būtų paskirta nagrinėti verslininko L. Jurgelevičiaus baudžiamoji byla apeliacine tvarka.