Taip antradienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad kraujo centras pardavė ne plazmą, o kraujo preparatus, Lietuvos teisės aktai Nacionalinio kraujo centro vadovui to nedraudė.
Pasak teismo, V. Kalibatas plazmos nuosėdas pardavė, tuo metu anksčiau centras juos išmesdavo ir sunaikindavo.
Išteisinamasis nuosprendis dar negalutinis – jį bus galima skųsti apeliacine tvarka, tačiau neaišku, ar prokuratūra šia teise pasinaudos.
V. Kalibatas jam pateiktų kaltinimų niekada nepripažino.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo nustatę, kad Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų žmogaus kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus. 2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.
Prokurorai teigė, kad V. Kalibatas vadovaujama įstaiga Vokietijos gamyklose iš keturių sutartyse numatytų vaistinių preparatų užsakė pagaminti tik vieną, kuriuo aprūpino sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje. Kiti trys vaistiniai preparatai buvo registruoti pavėluotai, kai jų naudojimo terminas buvo pasibaigęs, nespėjus jais aprūpinti Lietuvos ligoninių.
Prokurorai bandė įrodyti, kad V. Kalibatas esą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikė priešingai savo vadovaujamos įstaigos tikslams ir uždaviniams, kadangi neaprūpinus Lietuvos ligoninių kraujo preparatais, plazmos dalis (frakcijas) pardavė Vokietijos gamyklai, neužsakęs pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų.
Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad V. Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. Lt nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.