"Pagal Konstituciją Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys, yra saistomi Konstitucijos ir įstatymų. Taigi nei Seimas, nei Seimo nariai negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų (kadencijos) trukmę", - pareiškė KT.
Teismas penktadienį priminė, kad 2006 m. jis yra konstatavęs, jog skiriant teisėją jam turėtų būti žinoma, kokia bus jo įgaliojimų trukmė, kad ji negali priklausyti nuo teisėją paskyrusių valstybės valdžios institucijų būsimų sprendimų, grindžiamų laisva nuožiūra.
Anot KT, konstituciškai pateisinama pratęsti teisėjo įgaliojimus tik tuo atveju, kai tai yra būtina, kad būtų baigtos nagrinėti jo pradėtos bylos, tačiau ši išimtis nereiškia, kad gali būti pratęsiami teismų pirmininkų ar teismų skyrių pirmininkų įgaliojimai.
Teismas taip pat pabrėžė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, bet, kita vertus, jis negali būti tapatinamas su "Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją, nes tarp Seimo nario nuožiūros bei sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių negali būti atotrūkio".
"Seimo nario laisvas mandatas, kuriuo yra grindžiamas konstitucinis Seimo nario statusas, negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija Seimo sprendimai", - pareiškė KT.
Jo sprendime pabrėžiama, kad "Seimo nario pareiga veikti taip, kaip jį įpareigoja jo duota priesaika, negali būti interpretuojama kaip reiškianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojimą".
KT teigimu, šio principo aiškinimas, esą Seimo narys, vykdydamas savo konstitucinę priedermę, tam tikrais atvejais gali nepaisyti iš Konstitucijos ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančių reikalavimų, yra nesuderinamas su konstitucine Seimo nario laisvo mandato principo samprata.
Prezidentas Valdas Adamkus prašė išaiškinti, ar KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų paskyrimo į šias pareigas terminas, t. y. įgaliojimų laikas, yra pasibaigęs.
Valstybės vadovas taip pat norėjo sužinoti, ar jei neginčijama aplinkybė, kad nurodytų pareigūnų paskyrimo į šias pareigas terminas yra pasibaigęs, ar esama kokių nors konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių Seimo nario balsavimas prieš minėtų pareigūnų atleidimą būtų suderinamas su iš Seimo nario priesaikos jam kylančia pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimui, kuriuo iš LAT pirmininko pareigų atleidžiamas dar praėjusią vasarą kadenciją baigęs Vytautas Greičius. Tačiau svarstymo stadijai nutarimo projektas į parlamento salę negrįžta. Valdantieji užsimena, kad LAT pirmininko klausimas gali būti sprendžiamas jau su naujuoju prezidentu.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.