Pirmadienį vykusiame teismo posėdyje parodymus jau davė buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, taip pat visi trys kaltinami juridiniai asmenys: Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir verslo koncernas „MG Baltic“.
Ketvirtadienį parodymus davė Vytautas Gapšys. Be jo ir jau minėtų politikų, byloje taip pat kaltinami eksliberalai Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis. Jie išreiškė norą parodymus duoti po liudytojų apklausų.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Baudžiamajai bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės (pirmininkė) – kolegija.
Siūlė susitikti ir pats
Davęs parodymus, V. Gapšys sutiko atsakyti į kilusius klausimus. Prokuroras J. Laucius domėjosi buvusio politiko pareigomis Darbo partijoje. Jis, kaip ir duodamas parodymus, sakė, kad užėmė rikimų štabo vadovo vietą, tačiau tikino, jog šios pareigos nėra įtakingos.
Pasak V. Gapšio, daugiau galios turėjo rinkimų štabo iždininkas, kuris skirsto finansus ir gali pasirašyti sutartis. Po dar kelių prokuroro klausimų, V. Gapšys užbėgo įvykiams už akių – patvirtino, kad teisiškai jokių sutarčių, pavyzdžiui dėl rinkiminės kampanijos viešinimo, negalėjo pasirašyti.
J. Laucius paklausė kaltinamojo apie vieną susitikimų su R. Kurlianskiu. Pasak prokuroro, V. Gapšys 2015 metų gruodį parašė R. Kurlianskiui žinutę klausdamas, ar galima susitikti „prie fontano“.
Prokurorui paklausus, kodėl V. Gapšys savo iniciatyva siūlė verslininkui susitikti, buvęs politikas neatsimenąs, ar šis susitikimas išvis įvyko. Jis svarstė, kad galbūt norėjo „kažką pasakyti“.
Kurlianskis – niekuo neišsiskiriantis „visuomenės veikėjas“
Teisėjų kolegijos pirmininkei Nijolei Žimkienei kilo klausimas apie eksdarbiečio ryšius su kaltinamuoju R. Kurlianskiu.
„Vienas iš žmonių, visuomenės veikėjų, kurį pažinojau iš visuomeninės veiklos“, – paprašytas paaiškinti, kas jam buvo R. Kurlianskis, sakė V. Gapšys. Jis pridėjo, kad verslininkas jam buvo pažįstamas iš įvairių renginių, tačiau nebuvo nė kiek išskirtinis.
Teisėjai paklausus, ar su visais „visuomenės veikėjais“ V. Gapšys pietaudavo restoranuose, buvęs politikas atsakė, kad tokių pietų, pusryčių, vakarienių su įvairiais žmonėmis buvo daug.
Anot kaltinamojo, susitikimai su R. Kurlianskiu dažniausiai vykdavo Seime ar aplink Seimą, mat V. Gapšys žinojo, kad „jo ofisas yra Jasinskio gatvėje“.
Vilniuje, Jasinskio gatvėje, yra įsikūrusi pagrindinė koncerne „MG Baltic“ būstinė, tačiau pats R. Kurlianskis sakė niekada nedirbęs koncerne ir negavęs iš jo pinigų – esą buvo tik valdybos narys. Tiesa, V. Gapšys sakė nežinojęs, kokiame ofise dirba R. Kurlianskis.
Paklausas, ar pažinojo „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų, eksdarbietis atsakė, kad pažinojo iš matymo. Kalbėdavo su D. Mockumi, tikino teisme, įvairiomis temomis – nuo kelionių iki teniso. „Dabar uždrausta bendrauti, bendrautumėm ir dabar“, – sakė V. Gapšys.
Jis prisipažino, kad kartą buvo bendrų pietų su D. Mockumi ir R. Kurlianskiu. Teismo kolegijos pirmininkei pasidomėjus, ar jam nepasirodė, kad dižiulio koncerno atstovai gali turėti interesų politikoje, V. Gapšys atsakė, esą nesigilino, kodėl „MG Baltic“ atstovai klausė apie tam tikrus įstatymo projektus. „Toks yra Seimo nario darbas“, – sakė V. Gapšys.
V. Gapšys dar kartą kategoriškai patvirtino, kad naudos iš didelės žiniasklaidos grupės valdytojų nesiekė. Nors ir buvo kažkur girdėjęs, kad R. Kurlianskis ir D. Mockus gali būti susiję su žiniasklaida.
Kaltinimuose nemato logikos
Prokurorų teigimu, V. Gapšys bandė paveikti kitus politikus priimti palankius „MG Baltic“ sprendimus. Vieni tokių – beveik 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektas, Vartojimo kredito įstatymo pataisos. Beje, anot prokurorų, buvęs darbietis gavo 27 tūkst. eurų vertės kyšį.
Taip pat įtariama, kad V. Gapšio prašyta paveikti tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai skirstant Žemės ūkio ministerijos viešinimui skirtas lėšas.
Byloje minima, kad dalį kyšių V. Gapšys gavo pinigais, dalį – kaip reklamą koncernui priklausančioje žiniasklaidos grupėje. Visgi pats eksdarbietis komentavo, jog partija dėl reklamos tarėsi ne tik su „MG Baltic“ priklausančia televizija – buvo svarstomos galimybės reklamuotis ir kituose žiniasklaidos kanaluose.
Prie tribūnos liudyti stojęs V. Gapšys kalbėti pradėjo skambiais žodžiais – byla politizuota, o jis esą dar turi vilties, kad teismo salė netaps politinių sąskaitų suvedinėjimo arena.
Buvęs darbietis jam pateiktus kaltinimus neigia. Negana to, jis vadino juos subjektyviais ir „be chronologinės tvarkos“. Anot jo, kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai, neva yra išrašytos ne visos įrašytų pokalbių citatos, išimant jas iš konteksto ir paryškinant tam tikras frazes ir žodžius, kurie „keičia prasmę“.
Anot V. Gapšio, jau vien tik jo cituotų pokalbių metu jo vartotos frazės rodo, kad jis nė nesiruošė paveikti kolegų Seimo narių, vartojo tokias frazes kaip „nežinau, paklausiu“ ir t. t.
V. Gapšio teigimu, jis niekada nebandė paveikti politinių procesų ir net nėra sulaukęs panašių prašymų. Anot jo, kalbėdamas su R. Kurlianskiu, kurį jis pažinojo „tik kaip verslininką“, jis jam sakė tik pasidomėsiąs kaip einasi koncernui palankiems sprendimams. Anot V. Gapšio, tai jis darė tik dėl įdomumo ir procesų paveikti nebandė.
Taip pat V. Gapšys sakė, kad jo pareigos Darbo partijoje buvo ne itin svarbios. V. Gapšys buvo pirmininko pavaduotoju, tačiau, anot buvusio politiko, net partijos iždininkas turi daugiau galios.
Kalbėdamas apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, V. Gapšys sakė, kad šis projektas buvo naudingas ne tik išskirtinai „MG Baltic“, bet ir kiekvienai kitai verslo organizacijai.
Kalbėdamas apie kaltinimus bandžius paveikti žemės ūkio ministrę dėl ilgalaikės sostinėje esančio sklypo nuomos „MG Valdai“, kaltinamasis tikino, kad toks sprendimas apskritai nebuvo priimtas, o ginčai dėl sklypo dabar persikėlė į teismą.
Nuo ankstaus ryto vykęs teismo posėdis pasibaigė kiek po 16 val. Kitą kartą teismas rinksis rugsėjo 13 dieną.
Anksčiau kliuvo ir teisėjams, ir prokurorui
Pirmus kartus teisėjų kolegija rinkosi dar vasaros pradžioje. Atidaromasis posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas pagrindinių įtariamųjų G. Steponavičius. Kitame posėdyje kaltinamieji prašė nušalinti ir teismą, ir valstybės kaltinimą palaikantį prokurorą Justą Laucių.
Trečiajame posėdyje kaltinamieji prašė grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, mat esą kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai. Taip pat Š. Gustainis prašė jam sušvelninti kardomąją priemonę (prašymas patenkintas), E. Masiulis prašė nutraukti areštą konfiskuotiems pinigams (prašymas nebuvo patenkintas).
Ketvirtajame posėdyje, įvykusiame po vasaros pertraukos, pagaliau buvo baigtas prašymų maratonas ir prasidėjo įvykių vertinimo procesas. Jo metu E. Masiulio advokatas sakė, kad kratos ginamojo namuose metu galėjo būti pažeista Seimo nario judėjimo laisvė, mat pareigūnai esą neleido jam keliauti į tiesioginį darbą – Seimą, – kur turėjo vykti svarbūs posėdžiai.
Vieni kaltinamieji (R. Kurlianskis, E. Masiulis, V. Gapšys, Š. Gustainis) sakė, kad kaltinimų nesupranta, o G. Steponavičius teigė suprantąs, kuo yra kaltinimas, bet su dokumente minėtais epizodais, kaip ir kiti jo „kolegos“, nesutiko.
Penktajame posėdyje prasidėjo liudijimų maratonas. Parodymus davė E. Masiulis, R. Kurlianskis ir „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos advokatai. Visi jie savo kaltę neigė.
Teisme R. Kurlianskis sakė, kad niekada nėra buvęs verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu. Anot verslininko, jis tebuvo vienas iš šešių valdybos narių. Tiesa, pertraukos metu žurnalistai pastebėjo, kad dar neseniai R. Kurlianskis oficialiame koncerno tinklapyje buvo nurodytas kaip užimantis būtent tokias pareigas.
Į šiuos pastebėjimus R. Kurlianskis dar kartą atsakė, kad juridiškai niekada nedirbo „MG Baltic“.
Savo ruožtu E. Masiulis papasakojo apie savo susitikimus su R. Kurlianskiu, taip pat ir garsųjį susitikimą viename sostinės restorane, kurio metu E. Masiulis neva paprašė pinigų investicijoms į nekilnojamą turtą. Įtariama, kad netrukus po jo buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui buvo perduotas 106 tūkst. eurų kyšis.
Įtariama, kad R. Kurlianskis duodamas kyšius ir kitaip papirkinėdamas politikus siekė naudos koncernui „MG Baltic“.
Kaltinamajame akte minima, kad jis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui (106 tūkst. eurų), buvusiam partijos nariui Š. Gustainiui (8 tūkst. eurų) ir buvusiam Darbo partijos nariui V. Gapšiui (27 tūkst. eurų).
Buvusiam E. Masiulio pavaduotojui G. Steponavičiui pareikšti kaltinimai piknaudžiavimu be kyšininkavimo.