Kaip informuoja teismo atstovė Neringa Lukoševičienė, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimus, kuriais buvo nurodyta sumokėti socialinių draudimo įmokų skolą ir netenkintas pareiškėjo prašymas dėl socialinių draudimo įmokų nemokėjimo lengvatos.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog turi teisę vienerius metus nuo pakartotinai pradėtos veiklos 1 metus nemokėti socialinio draudimo įmokų, nes iš įstatymo matyti, jog įstatymų leidėjas siekė suteikti vienodą lengvatą tiek pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems verstis asmenims, tiek ir tiems asmenims, kurie kažkada praeityje iki įstatymo įsigaliojimo vertėsi savarankiška veikla, ir nuo tokios veiklos pabaigos praėjo daugiau nei 10 metų.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 14 d., t. y. daugiau nei 10 metų, nebuvo savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato, kad individualių įmonių savininkai bei asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, taip pat ši nuostata taikoma asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.
LVAT teisėjų kolegija, vadovaudamasi teleologinio, taip pat iš dalies lingvistinio bei sisteminio teisės aiškinimo metodų taisyklėmis, nusprendė, kad aktualaus Įstatymo straipsnio paskutinio sakinio sąlyga – per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis – yra prilyginama Įstatyme vartojamai sąvokai „pirmoji veikla“ bei „pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu“.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje nustatė, kad pareiškėjas, kuris po 2018 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti savarankišką veiklą praėjus daugiau nei 10 metų nuo paskutinės dienos, kai jis dirbo savarankiškai, atitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą alternatyvią sąlygą, kad ši nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentais, kad Įstatyme įtvirtinta sąlyga taps aktuali tik po 10 metų, t. y. nuo 2028 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei jo aiškinamajame rašte tokia nuostata nėra įtvirtinta, todėl toks aiškinimas nėra pagrįstas.
LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei bylos dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimus.