Be to, R. Šnipkis teigė, kad advokatui Sigitui Juodeliui, kuriam pareikšti įtarimai dėl poveikio teisėjui R. Skirtunui, perdavė 7 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus jis esą turėjo paveikti R. Skirtuną, tuo tarpu teisėjui turėjo būti sumokėta gerokai didesnė suma.
„Iš advokato S. Juodelio pasisakymų supratau, kad teisėjas R. Skirtunas už piniginį atlygį sutiko mano byloje priimti man palankų nuosprendį, tačiau pinigų neperdavimo atveju teisėjas žadėjo priimti priešingo pobūdžio, t. y. nepalankų, sprendimą – grasino mane iškepti“, - teisme pareiškė 36 metų Latvijos pilietis.
Ir, kaip teigia R. Šnipkis, teisėjas jį „iškepė“, nes sausio 12 d. paskelbė ne išteisinamąjį, o apkaltinamąjį nuosprendį – Latvijos pilietį pripažino kaltu dėl didelės vertės vertybinio popieriaus – paprastojo neprotestuotino vekselio suklastojimo. Liepojos mieste registruotas, tačiau Vilniuje gyvenantis R. Šnipkis toje pačioje byloje taip pat buvo nuteistas dėl neteisėto dviejų vyrų asmens tapatybės kortelės ir paso laikymo.
Už nusikaltimus R. Šnipkiui buvo skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija antradienį panaikino – teismas konstatavo R. Skirtuno šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. „Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teismas nuosprendžio priėmimo metu buvo užėmęs subjektyviai šališką poziciją, nes priėmė akivaizdžiai nepalankų nuteistajam sprendimą“, - teismas pabrėžė, kad teisėjas nesirėmė LAT formuojama praktika bylose dėl paprasto neprotestuotino vekselio suklastojimo ir realizavimo.
Konstatavęs R. Skirtuno galimą šališkumą apeliacinės instancijos teismas panaikino R. Šnipkiui priimtą nuosprendį ir bylą nusprendė perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Šioje byloje apeliacinį skundą padavęs Latvijos pilietis siekė, kad jam būtų perkvalifikuoti kaltinimai iš vekselio į paprasto dokumento suklastojimą. Tokiai jo pozicijai pritarė ir prokuratūra – nors prokurorai nepadavė apeliacinio skundo dėl R. Skirtuno priimto nuosprendžio, tačiau R. Šnipkiui skirtą laisvės atėmimo bausmę siūlė pakeisti į piniginę baudą.
DELFI šaltinių teigimu, tokios malonės Latvijos pilietis galėjo sulaukti dėl galimo bendradarbiavimo su Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais – esą R. Šnipkis ne vieną kartą bandė įkalbėti advokatą S. Juodelį papirkti teisėją R. Skirtuną, už išteisinamąjį nuosprendį žadėdamas sumokėti net 10 tūkst. eurų.
Šioje istorijoje yra minimas ir dar vienas advokatas, kurio latvis esą prašė S. Juodeliui perduoti pinigus, tačiau jis į avantiūrą nesileido.
R. Šnipkiu pareigūnai susidomėjo dėl pažinties su „dambrauskinių“ grupuotės nariu Marijanu Taraškevičiumi, kuris įtariamas organizavęs milijoninę cigarečių kontrabandą.
Kaip aiškėja, latvis su juo palaikė draugiškus ryšius, o būtent advokatas S. Juodelis gynė M. Taraškevičių. Pasinaudodamas šia pažintimi latvis ir siekė, kad galimai būtų papirktas teisėjas R. Skirtunas, tačiau pinigai jam taip ir nebuvo perduoti, o šių metų sausį teisėjas latviui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Juo Latvijos piliečiui buvo ne tik skirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, iš nuteistojo nukentėjusiajam buvo priteista daugiau kaip 111 tūkst. Lt.
Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir dėl vekselio realizavimo latvį esą galėjo išteisinti, o nuteisti dėl paprasto dokumento suklastojimo.
R. Šnipkis vertėsi automobilių prekyba, jis už 33 tūkst. eurų vienam vilniečiui turėjo atgabenti tris automobilius. Pirkėjas už juos sumokėjo pinigus, o R. Šnipkis kaip garantą pasirašė vekselį savo buvusios draugės vardu. Kai automobilius latvis atvežė į Lietuvą, paaiškėjo, kad jie gali būti vogti, todėl juos sulaikė Policijos departamento pareigūnai.
Kilus korupcijos skandalui R. Šnipkio bylą iš Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamąją bylą buvo pasiėmę ikiteisminį tyrimą atliekantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos agentai.
DELFI šaltiniai teigia, kad stebėdami teisėją būtent R. Šnipkio byloje STT agentai užfiksavo ir kitą korupcijos atvejį, kai advokatas Vitoldas Petravičius teisėjui atnešė 30 tūkst. Lt kyšį. Šiuos pinigus pareigūnams atidavė pats teisėjas, kai jie atėjo į kabinetą daryti kratos.