Per pirmus 6 šių metų mėnesius Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 2,8 mln. keleivių.
Teisingumo ministerijos pranešime teigiama, kad gyventojams vis aktyviau renkantis kelionę lėktuvu, svarbu žinoti, kokių veiksmų reikėtų imtis nutikus situacijoms, kai oro vežėjas atsisako vežti, atšaukia ar atideda skrydį.
Net ir kruopščiai suplanavus kelionę ir lėktuvo bilietą bei kitus reikiamus dokumentus jau turint kišenėje, atšauktas ar atidėtas skrydis gali sugadinti atostogas – kelionė gali įvykti pavėluotai arba suplanuotu metu išvis neįvykti, todėl labai svarbu žinoti savo teises.
Galimi nesklandumai suplanavus kelionę lėktuvu
Keleiviai neretai susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis:
* skrydis atidedamas (vėluoja);
* skrydis atšaukiamas;
* atsisakoma keleivį įlaipinti į lėktuvą ne dėl jo kaltės.
Kiekvienas ES gyventojas turi žinoti, kad, keliaujant lėktuvu iš Europos Sąjungos oro uostų, nesvarbu, ar vežėjas yra Europos Sąjungoje registruota bendrovė ar ne, taip pat jei skrydis yra iš ne Europos Sąjungos šalies, bet su Europos Sąjungos vežėju atvykstama į Europos Sąjungos oro uostą, jų teisės yra saugomos ir ginamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (Nr. 261/2004), nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles.
Tais atvejais, kai skrydžiai nėra susiję su Europos Sąjunga, teisių gynimu galima pasinaudoti pagal aviakompanijos įsisteigimo vietos teisę.
Keleivio teisės, įvykus nenumatytai situacijai
Svarbu žinoti, kad tais atvejais, kai keleivis dėl skrydžio atidėjimo, atšaukimo, ar atsisakymo vežti, pasirenka laukti artimiausio oro vežėjo pasiūlyto skrydžio, oro bendrovė turi nemokamai teikti pagalbą.
Jei lėktuvas vėluoja išskristi, t. y. numatytas skrydžio laikas atidedamas daugiau nei 5 valandoms, keleiviai įgyja teisę susigrąžinti pinigus už bilietus.
Oro vežėjui atšaukus skrydį, keleiviams turi būti suteiktos trys galimybės:
* pinigų už bilietą sugrąžinimas;
* kuo greitesnis keleivio nukreipimas į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis;
* vykimas kitu keleiviui patogiu laiku panašiomis kelionės sąlygomis, jeigu yra vietų.
Oro transporto bendrovei atšaukus skrydį ar atsisakius keleivį vežti, jis įgyja teisę ir susigrąžinti pinigus už bilietą, ir teisę į kompensaciją.
Esant ypatingoms aplinkybėms, kompensacija nei skrydžio atšaukimo, nei jo atidėjimo atveju nėra mokama.
Atsisakymo vežti atveju keleiviui visada turi būti išmokama kompensacija.
Kompensacijų dydžiai
Svarbu žinoti situacijas, kai keleivis įgyja galimybę gauti kompensaciją dėl atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo.
* kai planuoto skrydžio atstumas ne daugiau kaip 1500 km – numatyta 250 Eur kompensacija;
* kai atstumas viršija 1500 km, bet neviršija 3500 km, priklauso 400 Eur kompensacija;
* kai atstumas viršija 3500 km – kompensuojama 600 Eur dydžio suma.
Oro transporto bendrovei atsisakius keleivį vežti ar atšaukus planuotą skrydį, kompensacija skaičiuojama pagal tokius pačius skrydžio atstumo rodiklius kaip ir vėlavimo atveju.
Pažymėtina, kad atstumas matuojamas pagal ortodrominio maršruto metodą, skaičiuojant nuo pirminio išvykimo taško iki galutinio atvykimo taško (neįtraukiant jungiamųjų skrydžių atstumų).
Kur kreiptis kilus nenumatytų situacijų?
Įvykus nenumatytai situacijai, keleiviai turėtų kreiptis į oro transporto bendrovę, kuri ne vėliau kaip per 2 mėnesius privalo pateikti atsakymą į keleivio pretenziją. Kilus neaiškumų dėl teisių ar turint klausimų, susijusių su keleivių teisėmis, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Europos vartotojų centrą ar Lietuvos transporto saugos administraciją.
Planuojant keliauti lėktuvu, turėtų pasitarnauti Teisingumo ministerijos parengta elektroninė atmintinė, kurioje pateikti patarimai, kompensacijų dydžiai, procedūros ir kontaktinė informacija padės apginti savo teises, jei kyla nenumatytų situacijų. Šią atmintinę rasite paspaudę šią nuorodą.