Kaip jau pranešta, ketvirtadienį trauktis iš pareigų norą pareiškė trys Kauno miesto ir vienas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas. Penktadienį prezidentė į Teisėjų tarybą kreipėsi jau dėl penkių atleidimo.
Nors šalies vadovei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas neįteikė atsistatydinimo pareiškimo, tačiau jį siūloma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė pripažįsta, kad padėtis, kai iš vieno teismo traukiasi net keturi teisėjai, nėra normali ir gali strigti teismo darbas.
„Aišku, kad stos [bylų nagrinėjimas], nes reikės perskirstyti jiems paskirtas bylas likusiems teisėjams, šiems bus jau didesnis darbo krūvis“, – sakė L. Garnelienė.
Skelbiama, kad keturi teisėjai, kurie patys pareiškė norą trauktis iš pareigų, į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateko, kai ši esą slapta klausėsi teisėjo Almanto Lisausko pokalbių. Esą užfiksuota su teisėjo etika prasilenkiančių pokalbių, įtariama, kad A. Lisauskas galbūt padėdavo buvusiems kolegoms iš muitinės, kai šie prašydavo neskirti griežtų nuobaudų. Teisėjas įsitikinęs, kad visi jo sprendimai teisėti.
„Niekam nedariau įtakos ir niekas nedarė įtakos mano sprendimams. Ant „mozolio“ galėjau daug kam užminti, apie 115–120 baudžiamųjų bylų kiekvienais metais ir apie 400–500 administracinių tenka nagrinėti“, – sakė A. Lisauskas.
Padėtis, kai iš vieno teismo traukiasi net keturi teisėjai, itin reta. Tačiau teisėjų tarybos atstovė mano, kad iš pareigų neturėtų trauktis ir pats teismo pirmininkas.
„Šis teismo pirmininkas neseniai paskirtas ir galbūt reikėtų jam padėti dirbti, o ne kalbėti, ar turi jis atsistatydinti, ar ne“, – teigia L. Garnelienė.
Kauno miesto apylinkės teismo atstovė pranešė, kad teismo pirmininkas padėtį paaiškins pirmadienį. Šiuo metu visi į skandalą įsipainioję teisėjai tebedirba. Teisėjų taryba dėl jų atleidimo žada apsispręsti po savaitės.