Ji Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, jas parengti paskatino teisininkų akademinės bendruomenės, teisininkų praktikų (advokatų, teisėjų, prokurorų ir kt.) ir žurnalistų diskusijos, per kurias buvo iškeltas siekis stiprinti saviraiškos laisvę, dekriminalizuojant kai kurias baudžiamajame įstatyme aprašytas veikas.
Pagal pataisas, baudžiamoji atsakomybė nebebūtų taikoma už įžeidimą, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ir nepagarbą teismui.
Dabar už šias veikas numatyta bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, priklausomai nuo veikos pobūdžio.
Tuo metu už šmeižtą L. Graužinienė siūlo palikti baudžiamąją atsakomybę, tačiau šį Baudžiamojo kodekso straipsnį paredaguoti taip, kad "tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis padarė nusikaltimą, baudžiamas bauda".
Pasak Seimo pirmininkės, atsakomybę už teismo negerbimą, taip pat ir už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
"Akivaizdu, jog toks teisinės atsakomybės diferencijavimas pagal asmens einamas pareigas yra nelogiškas, nepagrįstas ir diskriminacinis", - aiškinamajame rašte tvirtina Seimo vadovė.
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuotą baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės idėją, ji mano, kad už minėtas veikas pakaktų atsakomybę numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse.