Jaunas ir patrauklias merginas į šią „veiklą“ įtraukė šiauliečiai Vilandas Jasuitis ir Darius Šimaitis – 1988 m. gimę vyrai manė, kad kasdien į jų kišenes byrės didžiulės sumos pinigų. Tačiau „verslas“ nebuvo toks sėkmingas – kartais net visą naktį prie vaizdo kameros praleidusios merginos pinigų neužsidirbdavo, o „sėkmė“ joms šypsojosi tik tada, kai lyg pornografinių filmų „aktorės“ tenkino pačių gašliausių iškrypėlių norus.
„Neįmanoma užsidirbti pinigų nežaidžiant su savimi ir nepildant klientų norų“, – policijos pareigūnams nurodė viena „manekenių“. O dar kita prisipažino, kad tai, ką pamatė dirbdama virtualioje erdvėje, jai įstrigo visam gyvenimui: „Mačiau, kaip buvo prievartaujami maži vaikai.“
Viliojančiais sąvadautojų pasiūlymais užsidirbti daug pinigų nieko neveikiant susigundžiusios merginos šiandien baiminasi, kad jų praeities nuodėmės bet kurią sekundę gali būti išviešintos internete – juk tai, ką dėl nedidelių pinigų išdarinėjo prieš kamerą, galėjo filmuoti bet kuris už šią paslaugą mokantis vyras. Kaip ir merginas į nešvarius žaidimus įtraukę šiauliečiai – pas juos buvo rasta slapta darytų merginų vaizdo įrašų ir nuotraukų.
O kerštauti merginoms yra dėl ko – kai jų neteisėta veikla susidomėjo policijos pareigūnai, drąsos įgavusios „manekenės“ ėmė pasakoti, kaip jautėsi dirbdamos „webmodeliais“ ir kokių grasinimų sulaukė nutarusios pasitraukti iš šio „verslo“.
Sulaukė, bet grasintojai jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, todėl nėra ko bijoti. Taip nutarė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pirmąją „webmodelių“ bylą – Šiauliuose dėl prekybos žmonėmis nuteisti V. Jasuitis ir D. Šimaitis išgirdo išteisinamąjį nuosprendį. Nes yra nekalti – merginos, sutikusios nusirenginėti prieš kameras, yra pačios kaltos, kad buvo naivios, neturėjo už ką gyventi ir nupirkti valgyti be tėvo augantiems savo vaikams.
„Mes ilgus metus dirbome su šiomis nukentėjusiomis, jos gavo daugybę socialinių darbuotojų, psichologų konsultacijų, kitokios paramos, bet teismas nusprendė, kad jų traumos mums pasivaideno“, – išteisinamuoju nuosprendžiu stebėjosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Nors apeliacinės instancijos teismo paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo iš karto po jo paskelbimo, nusikaltimo aukų teises ginančios organizacijos vadovė viliasi, kad į šią itin svarbią bylą dar kitaip pasižiūrės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Tikėjo, kad uždirbs pinigų vaikams išlaikyti
Šiauliečiai D. Šimaitis ir V. Jasuitis buvo pirmieji Lietuvoje, kurie pareigūnams įkliuvo dėl jaunų merginų verbavimo tenkinti seksualinius poreikius internete.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vyrai nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. rugpjūčio įvairiuose Lietuvos miestuose ieškojo merginų, sutinkančių dirbti „webmodeliais“, – jaunoms panelėms buvo aiškinama, kad nieko ypatingo nereikės daryti, o pinigai plaukte plauks. Tačiau viskas buvo kitaip – merginos buvo priverstos nusirenginėti pornografinio pobūdžio svetainėje, o pinigų beveik neuždirbo.
„Radau skelbimą internete, buvo siūlomas „webmodelio“ darbas, – pasakojo viena Šilutėje gyvenusi mergina. – Susisiekiau su skelbimo autoriumi, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. Jasuitis, dėl darbo pokalbio susitikome kavinėje. Šio pokalbio metu jis sakė, kad man reikės sėdėti arba šokti prieš kamerą, būti apsirengusiai seksualiais drabužiais, visa tai bus rodoma viešame interneto puslapyje, tačiau yra ir kitų kambarių, į kuriuos vartotojas pasikviečia ir prašo intymesnių dalykų, bet šie puslapiai yra nevieši, jų Lietuvoje niekas nemato.“
Merginos teigimu, V. Jasuitis jai aiškino, kad darbas yra legalus ir dar kavinėje pasiūlė pasirašyti sutartį, atspausdintą anglų kalba, o jos šilutiškė nemoka.
„Man buvo suteiktas slaptyvardis „Sweet girl“ (Saldi mergina), tikslaus atlyginimo neįvardijo, tačiau sakė, kad „kiek dirbsi, tiek ir mes gausime“ – aiškino, jog neįmanoma neuždirbti, nes kitos merginos pinigus gauna vien už tai, kad bendrauja apsirengusios seksualius drabužius“, – tyrėjams aiškino keturių vaikų motina, maniusi, kad „webmodelio“ darbas jai padės išlaikyti mažamečius.
Anot jos, pirmą kartą gyvenime matytas vyras bandė sudaryti rimto „darbdavio“ įvaizdį ir ne kartą sakė, kad gali paskolinti pinigų, jeigu reikia, ir ragino visada į jį kreiptis, kai tik prireiks kokios nors pagalbos.
Netrukus į jos namus V. Jasuitis atvežė kompiuterį su įranga, jai internetu buvo pravesti mokymai, kaip prisijungti prie sistemos ir ja naudotis, taip pat buvo paaiškinta, ką reikia daryti, kad pritrauktų daugiau klientų.
Kadangi šilutiškei nepavyko pritraukti vyrų dėmesio, po savaitės V. Jasuitis merginai pasiūlė pasižiūrėti konkurenčių anketas – gal tada seksis geriau.
„Tu esi moteris ir turbūt supranti, ką rengtis ir kaip elgtis“, – V. Jasuičio žodžius prisiminė moteris. Tik tada ji pasižiūrėjo, kaip atrodo ir ką virtualioje erdvėje daro kitos dailiosios lyties atstovės.
„Pamačiau, kad jos dar viešame profilyje yra apsinuoginusios ir žaidžia su savimi, dėl to daugiau uždirba, – kalbėjo ji. – V. Jasuitis man pasiūlė viešame profilyje parodyti krūtinę, užpakalį, nors prieš tai aiškino, kad to nereikės daryti. Taip dirbdama nieko ir neuždirbau, mačiau, kad kaupėsi centai, bet taip nieko ir negavau, nors pati patyriau išlaidų – nusipirkau seksualių drabužių, aukštakulnius, žaisliukų.“
„Po tokių žinučių labai bijodavau, nes viena auginau vaikus, vyro neturėjau – man padaryta didelė moralinė žala, šie dalykai įstrigo visam gyvenimui“, – sakė ji.
Jautėsi lyg pardavinėtų save
Panašią patirtį su „darbdaviais“ turėjo ir kita mergina iš Kretingos – Klaipėdoje studijavusi devyniolikmetė į pokalbį dėl darbo nuėjo kartu su drauge.
„Su mumis susitikę vaikinai aiškino, kad darbas yra legalus, sakė, jog mes galėsime prisijungti vakare, o dieną – mokytis, užmokestis priklausys nuo to, kiek dirbsime, – prisiminė viena studenčių. – Mums buvo pasakyta, kad reikės minimaliai apsinuoginti – apnuoginti petį, kažkiek kūno, bet tiek, kiek pačios norėsime. Pokalbio metu sakė, kad dauguma klientų bus vyrai, nes būna, jog jiems reikia paguodos, psichologinės pagalbos.“
Dirbti sutikusios merginos iš karto gavo pinigų, nes asmeninis kompiuteris buvo sugedęs ir jį reikėjo suremontuoti.
„Vėliau į mano kompiuterį buvo atsiųstas svetainės, kurioje dirbsiu, adresas, prisijungimo kodas – mane pavadino Koledžo mergina, – pasakojo kretingiškė. – Pirmą kartą prisijungiau iš tėvų buto, pabendravau su keliais asmenimis bendromis temomis, o vėliau su drauge persikraustėme gyventi į nuomojamą butą Klaipėdoje. Čia turėjome įsivesti internetą. O, kai įsivedėme, prisijungėme prie sistemos – kitapus ekrano esantys vyrai ėmė manęs ir draugės prašyti, kad prieš juos apsinuogintume. Tai mus šokiravo, nes tokių minčių neturėjome, net neįsivaizdavome, kad taip reikės bendrauti šioje svetainėje. Ir tik tada peržiūrėjusios kitų merginų anketas supratome, į kur buvome įveltos, – jautėmės lyg pardavinėtume save.“
Susisiekusios su „darbdaviais“ studentės pareiškė, kad daugiau „nedirbs“, ir pareikalavo iš svetainės ištrinti jų anketas ir nuotraukas.
„Jie mus įkalbinėjo dirbti, bet mes nesutikome, todėl sulaukėme grasinimų – reikalavo grąžinti pinigus, kuriuos buvo į mus investavę, taip pat sakė, kad žino, kur mes gyvename“, – pasakojo viena merginų.
Ji patikino, kad netrukus surinko reikalingą pinigų sumą ir atidavė „darbdaviams“.
„Jeigu mums būtų pasakę, kad uždirbti galima tik nusirenginėjant, rodant lytinius organus, stebint kitus, nebūtume dirbusios, – mes buvome apgautos“, – aiškino mergina.
Kita nukentėjusioji – viena pusantrų metų vaiką auginanti Telšių gyventoja – pareigūnams prisipažino, kad gyveno tik iš valstybės skiriamos pašalpos, todėl pinigų neužtekdavo net būtiniausioms reikmėms.
„Mūsų šeimoje visą laiką buvo jaučiamas pinigų stygius, aš net buvau priversta mesti mokslus kolegijoje, nes negalėjau už juos sumokėti, – kalbėjo vieniša motina. – Todėl, kai internete radau skelbimą, kuriame buvo nurodyta uždarbio suma, iš karto susiviliojau – man tai atrodė labai dideli pinigai.“
Su skelbimo autoriumi moteris susisiekė elektroniniu paštu – apie save nieko nerašė, tik paklausė, koks tai darbas. Netrukus jai atskriejo atsakymas – būtina nuotrauka. Kai ją nusiuntė, iš karto sulaukė skambučio – susitikime ir aptarkime sąlygas.
„Sutikau, nutariau nedelsti, nes viliojo uždirbami pinigai, jų labai reikėjo man ir mano šeimai, – sakė telšiškė. – Į susitikimą atvyko du jauni vyrai, jie aiškino, kad internetu reikės bendrauti su vyrais, o aš tam labai tinkama, nes esu gražios išvaizdos. Taip pat kalbėjo, kad yra merginų, kurios uždirba labai didelius pinigus, jos kartais rodo kokią nors šou programą, tačiau tikino, kad nepadoraus, nelegalaus ir pornografinio pobūdžio darbo nesiūlo. Sutikau pasirašyti sutartį, nes tuo metu buvau beviltiškoje situacijoje – ir su mažu vaiku, ir be darbo, ir be socialinių garantijų.“
Jauna motina netrukus sužinojo, kad bus „Almond girl“ (Migdolinė mergina) – jai buvo nurodyta, jog prie kompiuterio privalės sėdėti viena, jokiu būdu į kadrą negali pakliūti vaikas ar koks nors naminis gyvūnas.
„Kai pirmą kartą prisijungiau prie interneto, iš pavienių žodžių supratau, kad manęs prašo nusirengti, apnuoginti save, – sakė anglų kalbos nemokanti moteris. – Aš tada tik šypsojausi, jaučiausi kvailai, nežinojau, nei ką atrašyti, nei ką daryti. Tada prie kompiuterio prisijungė D. Šimaitis – rašė, kad man gerai sekasi, nenustočiau šypsotis, ir viskas bus gerai. Supratau, kad teiginiai, jog nereikės nusirenginėti, visiškai neatitinka realios situacijos, tačiau jų įtikinėjimai, kad viskas bus gerai, kad man padės ir nepaliks vienos, pasakys, kaip reikia elgtis, ramino – aš jais tikėjau ir pasitikėjau.“
Moteris sakė, kad „webmodeliu“ dirbo tuo metu, kai jos mažametė dukra miegodavo.
„Po kurio laiko D. Šimaitis man atsiuntė programą, kurią įdiegusi kompiuteryje galėjau tiesiogiai bendrauti su savo „darbdaviais“ – jie galėjo stebėti mano darbą, taip pat padėdavo surašyti atsakymus man rašantiems vyrams, – tyrėjams pasakojo nukentėjusioji. – Dirbdama sulaukiau pasiūlymo patekti į privačius ir net išskirtinius kambarius, kuriuose klientai norėdavo, kad pildyčiau jų prašymus, tačiau sąmoningai to nedariau, nes man tai buvo nepriimtina.“
Į išnuomotą butą įsikraustė su dukra: nupirko kruopų ir dešrelių
Apie tai, kad dirba „webmodeliu“, vieniša motina papasakojo savo draugei – ši irgi panoro išbandyti save prieš vaizdo kamerą. Ši žinia labai nudžiugino „darbdavius“ – jie pasiūlė merginoms su mažamete dukra persikraustyti į vieną specialiai išnuomotą butą.
„Prieš įsikraustant kišenėje neturėjau nė cento, todėl D. Šimaitis su drauge nupirko maisto – dešrelių, kruopų, mėsos, duonos. Užteko porai dienų, – policijoje kalbėjo ji. – Dar produktų atsivežiau iš savo mamos.“
Išnuomotame bute merginos „dirbo“ tik naktimis, bet atskiruose kambariuose, joms už tai buvo žadami „aukso kalnai“.
„Dirbdamos darydavome pertraukėles, bet D. Šimaitis ėmė priekaištauti, kad darome per daug pertraukų, nieko nedirbame, reikalavo ilgiau sėdėti prie kompiuterių, – sakė nukentėjusioji. – Retkarčiais jam pasakydavau, kad daugiau nebedirbsiu, bet jis tada atvažiuodavo į namus ir įkalbinėdavo veiklos nenutraukti, be to, reikalavo grąžinti 300 Eur skolą, nes tiek buvo man davęs dar prieš pradedant dirbti. Vėl dirbau per prievartą, nes neturėjau kur eiti, jie mane visada spaudė kuo ilgiau būti internete, sakė, kad ir juos kontroliuoja kažkoks žmogus iš Rygos.“
Jauna motina policijoje ir teisme neslėpė, kad ją pribloškė tai, ką matė „dirbdama“ tariamu „webmodeliu“.
„Dirbdama šį darbą aš buvau priversta nusirenginėti, tenkinti net šlykščiausius klientų norus, taip pat juos stebėti, man teko matyti net ir tai, kaip tvirkinami maži vaikai – to niekada nepamiršiu“, – nukentėjusioji sakė, kad uždirbti 700–800 Eur neįmanoma „vien šypsantis“.
„Šio darbo padarinius jaučiu iki šiol – man gėda ir net baisu tai prisiminti“, – sakė ji.
Teks žaisti, jeigu nori būti kaip barbė
Tuo metu kita nukentėjusioji, taip pat norėjusi nutraukti „darbo sutartį“, sakė, kad ilgą laiką „darbdaviams“ jautė dėkingumą, nes šie ją ištraukė iš skurdaus gyvenimo bendrabutyje: „Tuo metu gyvenau viena, su mama nelabai bendravau, ėmiau pyktis su tėvu, man atrodė, kad tada manęs niekas nesupranta, o man reikėjo visko.“
Ji neslėpė, kad sutiko dirbti „webmodeliu“, nes norėjo kitokio gyvenimo, tačiau buvo sau pažadėjusi, jog niekada prieš kamerą nenusirenginės.
„Kai man siūlė darbą, supratau, kad viskas vyksta pornografinio pobūdžio svetainėje, tačiau buvau užsispyrusi ir sutikau dirbti, nes pasitikėjau savimi – buvau įsitikinusi, kad nenusirenginėsiu, neapsinuoginsiu ir nežaisiu su jokiais vibratoriais“, – teigė ji.
Aštuoniolikmetė prisiminė vieno „dardavių“ žodžius – esą jeigu nori būti kaip barbė, tai nieko nebus, teks žaisti su vibratoriumi. Juos, beje, parūpindavo patys „darbdaviai“.
„Pirmosiomis dienomis su klientais stengiausi kalbėti, su kuriais ilgai šnekėdavau, kartais dainuodavau, bet neįmanoma uždirbti pinigų nerodant savo intymių kūno vietų, nesimasturbuojant, – teisme sakė ji. – Iš pradžių prie kameros išsėdėdavau net po 14–18 val., o kartais – ir visą parą, tačiau šio darbo esmė buvo tokia, kad jeigu iš viešo kambario tavęs niekas nepasikviečia į privatų pokalbį, jokių pinigų negauni.
Dažniausiai tekdavo stebėti, kaip vyrai masturbuojasi, kartais žiūrėdavau, kaip seksu užsiima vyras su vyru, moteris su moterimi, kaip jie žaisdavo su savimi. Ekskliuzyviniame kambaryje mane matydavo tik vienas žmogus, todėl minutė kainuodavo brangiausiai, privačiame – keli žmonės, o „freechate“ – visas pasaulis.“
Nesėdėk kaip apaštalas, dirbk, kad sekso kvapas ore tvyrotų
„Privačiame kambaryje už minutę klientas mokėdavo 2,99, o ekskliuzyviniame – 3,99 dolerio, V. Januitis ir D. Šimaitis vis mane ragindavo apsinuoginti, dėl to jaučiau gėdą, pažeminimą, tačiau supratau, kad mano principai nesuveiks ir apnuoginti savo kūną privalėsiu norėdama finansiškai išgyventi – išgerdavau, ir lengviau būdavo“, – kalbėjo aštuoniolikmetė, kuri „agentūroje“ dirbo su savo drauge.
Šiai taip pat nelabai sekėsi, todėl su „darbdaviais“ kildavo įvairių konfliktų. „Ko sėdi kaip apaštalas?“ – pamatę, kad mergina nevilioja vyrų, jai rašydavo „darbdaviai“.
„Dirbk taip, kad sekso kvapas ore tvyrotų“, – kartą rėžė vienas „darbdavių“. O jeigu mergina nemokėjo angliškai, padėdavo jai išversti reikalingus žodžius arba net nurodydavo, ką kalbėti su vyrais, kad šie būtų dosnesni.
„Sakyk, kad norėčiau būti tavo durimis, kurias tu visą naktį barškintumei“, – vieną merginų mokė D. Šimaitis.
Mergina vėliau sakė, kad palikti „darbdavius“ nebuvo taip paprasta, nes sulaukė grasinimų, jog gatvėje eidama „paslys ant banano ir susilaužys ranką, koją“ arba tiesiog jie „susitvarkys su šeima ir draugais“.
„Man D. Šimaitis rašydavo, kad nesėdėčiau kaip ofise ir kad apnuoginčiau krūtinę – dėl šio darbo pradėjau daug gerti alkoholio, darydavau, ko prašo klientai, – prisipažino ji. – O kai juos palikau, net porą mėnesių bijojau išeiti į gatvę, atrodė, kad mane seka, aš net į mokyklą nėjau, nors tuo metu mokiausi dvyliktoje klasėje. Patyriau tokį spaudimą, kokio nepamiršiu visą gyvenimą, – dėl šių įvykių nebaigiau mokyklos, gydžiausi psichiatrinėje ligoninėje, net išvažiavau gyventi iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Bijojau, kad mane suras ir susidoros.“
Apsiverkė, nes pirmą kartą pamatė jūrą
Panašiai kalbėjo ir kitos merginos, kurios taip pat nebuvo linkusios prieš kamerą nepažįstamiesiems matant nusirenginėti. „Jie man sakė, kad užsieniečiai lietuvaičių nėra matę, jie mato akimis, o tai, ką kalbi, mažai kam rūpi“, – prisiminė ji.
O kita mergina džiaugėsi, kad ištraukta iš skurdo pagaliau turėjo pinigų, tiesa, nedaug, bet užtat padėvėtų drabužių parduotuvėje galėjo savo mažametei dukrai nupirkti drabužėlių. O dar kita net apsiverkė, kai užsidirbusi pinigų galėjo sau leisti nuvažiuoti į Palangą, – čia pirmą kartą pamatė jūrą.
„Jie buvo labai rūpestingi, man aiškino, kad rūpinasi savo darbuotojais ir visada pagelbės, jeigu tik kokia bėda ištiks, – pasakojo mergina. – Tuo metu sirgo mano mama, sutikau dirbti, kad ji galėtų nusipirkti vaistų, o jie visada manęs klausdavo, kaip ji jaučiasi, ar nereikia pagalbos. Savijauta buvo šlykšti, nejaučiau jokio malonumo ir pasitenkinimo, tik galvojau, jog tai darau dėl pinigų, kuriuos uždirbsiu ir taip padėsiu savo šeimai.“
Bet šis vaizduojamas rūpestis tebuvo tik apgaulė – D. Šimaičiui ir V. Jasuičiui terūpėjo, kad merginos uždirbtų kuo daugiau pinigų. Dėl to jie savo „darbuotojų“ dažnai klausinėdavo, ar šios neturi draugių, kurios taip pat sutiktų šokti viliotinius prieš kamerą. Ypač juos domino ukrainietės – šios merginos esą yra labiau atsidavusios darbui.
Nors visos merginos, dirbusios „webmodeliais“, buvo pilnametės, tačiau į „darbą“ būtų priimtos ir nepilnametės – kartą vienai merginų „darbdavys“ pasakė, kad priims ir jaunesnių panelių, tiesiog suklastos amžių anketoje.
„Čia kaip vaikų žaidimas, tik pinigai realūs“, – viename susirašinėjime merginai, kurios visiškai nuogos vaizdo įrašai ir nuotraukos buvo rastos vieno kaltinamųjų kompiuteryje, rašė vyras. Beje, jie savo „darbuotojoms“ prisistatydavo netikrais vardais, o, kad būtų įtikinamiau, skaipe susikurdavo anketas su tuo pačiu išgalvotu vardu.
Už „darbą“ virtualioje erdvėje kai kurios merginos vis dėlto gavo nedidelį atlyginimą, šis būdavo pervedamas į jų vardu Latvijoje išduotas banko mokėjimo korteles. Tiesa, ne visą sumą – didžiąją dalį „darbdaviai“ pasiimdavo sau.
„Jaučiausi kaip prekė, už kurią mokami pinigai“, – atsiimdama pinigus sakė viena merginų, kurią pribloškė klientų reikalavimai privačiuose pokalbių kambariuose – apsipilti jogurtu ir žaisti su savimi, o labiausiai šokiravo kiti sveiku protu nesuvokiami dalykai, apie kuriuos net šlykštu buvo kalbėti.
Reikalavimai kasdien vis didėjo
Vienas policijos pareigūnų, dalyvavęs demaskuojant „webmodelių“ veiklą, teisme sakė, kad tyrimas buvo pradėtas 2013 m. balandį, kai dėl galimo išnaudojimo į policiją kreipėsi viena iš merginų.
„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. Šimaitis ir V. Jasuitis internete dėdavo skelbimus, kuriuose apgaulingai nurodydavo didelį atlyginimą, slėpdavo darbo pobūdį, merginoms buvo aiškinama, kad bendravimas su užsieniečiais vyksta anglų kalba, visoms joms buvo suteikiamas kompiuteris su interneto įranga, – sakė jis. – Kai kurioms merginoms buvo siūloma išnuomoti būstą, už kurį jie žadėdavo sumokėti, taip pat jos turėdavo pasirašyti sutartis su interneto tiekėjais, todėl jiems turėjo įsipareigojimų.
Pokalbių metu (dažniausiai su merginomis bendravo D. Šimaitis) būdavo išsirenkamos kandidatės, kurios buvo socialiai pažeidžiamos: arba konfliktai su tėvais, arba materialinis nepriteklius, neturėjimas darbo, nuolatinių lėšų, gyvenamosios vietos, noras mokytis ir kurti savo gyvenimą.“
Pasak pareigūno, socialiai pažeidžiamoms merginoms tiko V. Jasuičio ir D. Šimaičio siūlomas darbas, jas viliodavo melagingas atlyginimas.
Kriminalistas pažymėjo, kad „webmodeliais“ dirbusioms merginoms reikėdavo rodyti ne tik save, bet ir stebėti, jeigu to norėdavo ir leisdavo klientas.
„Už tai joms taip pat byrėdavo pinigai, – sakė pareigūnas. – Tyrimo metu suradome daug merginų, bet joms buvo gėda pasakoti apie tai, ką patyrė, todėl jas apklausė policijos pareigūnė. Viena mergina per apklausą sakė, kad matė, kaip buvo prievartaujami mažamečiai vaikai.“
Anot jo, į nelegalią veiklą merginas įtraukę vyrai joms žadėdavo stulbinamą karjerą – esą ateityje galės dirbti modeliais studijoje, taip pat bus aprengtos įvairiausiais brangiais drabužiais. Tačiau realiai jie jokios studijos net neturėjo.
„Jeigu merginos nedirbdavo, jie skambindavo telefonu ir iš pradžių su jomis bandė kalbėtis gražiuoju, o laikui bėgant tonas tapdavo griežtesnis, buvo reikalaujama dirbti, – kalbėjo pareigūnas. – Jeigu merginos nutraukdavo darbą, negaudavo uždirbtų pinigų, jos „darbdavių“ bijojo, todėl net nedrįsdavo jų reikalauti.“
Rado pasiteisinimą: joms net buvo draudžiama apsinuoginti
Ir ši baimė iki šiol neišnyko – net kalbėdamos teisme apie kelerių metų senumo įvykius nukentėjusiosios neslėpė, kad lyg didžiausią košmarą prisimena, kai buvo įtrauktos į gėdingą veiklą. Tuo metu psichologai, bendravę su aukomis, nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu merginų asmenybės dar nebuvo susiformavusios, o patirti išgyvenimai stipriai sutrikdė visapusišką ir harmoningą jų vystymąsi, suformavo netinkamą pasaulio ir žmonių tarpusavo santykių suvokimą, netinkamą moters ir šeimos įsivaizdavimą. O tai, anot jų, neabejotinai turės neigiamų padarinių tolesniame jų gyvenime.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai nepripažino kaltės ir teisme aiškino, kad tik padėdavo merginoms prisiregistruoti prie pokalbių svetainių, tačiau nė vienos jų nevertė dirbti, tai jos darė savo noru.
„Jos dirbo, kada norėjo ir galėjo, – teisinosi V. Jasuitis. – Galėjo su klientais bendrauti apie ką tik norėjo, joms buvo pasakyta, kad nereikia nusirenginėti, o bendravimas priklauso tik nuo jų pačių. Aš net nežinojau, kad jos nusirenginėja ar stebi nuogus klientus, net nežinau, kaip į tai būčiau reagavęs.“
Vyras taip pat stebėjosi merginų pasakojimais apie patirtą vergovę – esą visos jos buvo laimingos ir patenkintos darbu, o jis su D. Šimaičiu tik gaudavo dalį pinigų už pagalbą.
Panašiai aiškino ir D. Šimaitis, pažymėjęs, kad interneto svetainė, kurioje dirbo lietuvaitės, buvo registruota užsienyje, todėl ten ir buvo sumokami visi mokesčiai. „Mes tik bandėme patekti į rinką“, – sakė jis.
Kaltinamasis pabrėžė, kad merginoms buvo žadami realiai uždirbami pinigai, tačiau, kiek uždirbs, priklausė tik nuo jų pačių.
Nors ir neigė kaltę, tačiau D. Šimaičio ir V. Jasuičio bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Raimundas Jurgaitis konstatavo, kad vyrai užsiėmė prekyba žmonėmis – jiems buvo skirtas įkalinimas septyneriems metams. Be to, penkioms nukentėjusiosioms teismas priteisė daugiau kaip 21 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinis teismas: merginų laisvė nebuvo suvaržyta
Tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo ir jau yra panaikintas – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai patenkino nuteistųjų advokato Giedriaus Danėliaus skundą ir nutarė, kad nors jie ir atliko dalį veiksmų, tačiau dėl to negalima jų pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis.
„Nuteistieji nutylėję tam tikras aplinkybes apie tikrąjį darbo pobūdį siūlė į jų skelbimus atsiliepusioms ar draugių rekomenduotoms merginoms dirbti „webmodeliais“, žadėjo gerą, nuo darbo valandų priklausiusį atlygį, – nurodė teismas. – Iš tiesų iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad darbo ieškančių nukentėjusiųjų verbavimas už atlygį internetu bendrauti su vyrais nebuvo panašus į įprastą įdarbinimą ir galėjo kelti įtarimų dėl ketinimų išnaudoti šiuos asmenis. Tačiau būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikio nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą ateityje.“
Pasak teisėjų, nors kai kurios nukentėjusiosios dėl socialinės padėties ir buvo pažeidžiamos, tačiau nebuvo nustatyta, kad D. Šimaitis ir V. Jasuitis jomis naudojosi.
„Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji būtų vertę nukentėjusiąsias, sutikusias pabandyti dirbti šį darbą, jį tęsti“, – nurodė teismas.
Išteisinamajame nuosprendyje taip pat pažymima, kad dalis merginų „webmodelio“ darbo ėmėsi ne dėl blogos turtinės padėties, tačiau norėdamos atskirai gyventi nuo tėvų ar dėl kitų aplinkybių.
„Nukentėjusiųjų asmeninės savybės (naivumas, negebėjimas tinkamai įvertinti darbo pobūdžio ir pan.) negali būti laikomos pakankamomis pripažinti pažeidžiamumą“, – teisėjų nuomone, negalima daryti išvados, kad D. Šimaitis ir V. Jasuitis kryptingai ieškojo būtent pažeidžiamų asmenų ir būtent tik tokius asmenis siekė užverbuoti ir įdarbinti, taip pat negalima konstatuoti, kad jie sukūrė tokią situaciją, kai nukentėjusiosios neturėjo kito realaus ar joms priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui.
Teismas taip pat mano, kad nebuvo suvaržyta nukentėjusiųjų valios laisvė dirbti ar ne „webmodelio“ darbą, jos galėjo laisvai apsispręsti ir savo nuožiūra pasirinkti, kaip elgtis.
„Nuteistųjų reikalavimai grąžinti pinigus ir kompiuterinę techniką, atsisakius dirbti, yra pateisinami ir atitinka jų lūkesčius, nes jie patyrė išlaidų, juolab kad apie išankstinių pinigų davimo pasekmes buvo kalbėta su nukentėjusiomis“, – pabrėžiama išteisinamajame nuosprendyje.
Dėl prekybos žmonėmis išteisinti D. Šimaitis ir V. Jasuitis visiškai neišvengė atsakomybės – jie ir toliau liko nuteisti už tai, kad neteisėtai naudojosi nukentėjusiųjų vardu išduotomis mokėjimo kortelėmis, į kurias iš interneto svetainių buvo pervedamas merginų uždarbis, taip pat dėl neteisėto nukentėjusiųjų filmavimo darant pornografinio pobūdžio įrašus.
Vyrai nuteisti ir dėl to, kad bandė paveikti vieną nukentėjusiųjų, – jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jai davė 200 litų (beveik 60 Eur) už tylėjimą. Už tai jiems buvo skirta po 90 parų arešto, tačiau už grotų nuteistieji nesės, nes dar tyrimo pradžioje buvo laikomi už grotų, todėl teismas konstatavo, jog bausmę jie jau yra atlikę.
Kadangi šis nuosprendis įsiteisėjo nuo pat paskelbimo, teismas vyrų motinoms nurodė grąžinti po daugiau kaip 14 tūkst. Eur, kurie buvo sumokėti kaip užstatas, – teismo nuosprendžio „webmodelių“ vadinamieji „darbdaviai“ laukė laisvėje. Be to, teisėjai nutarė panaikinti ir tą nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosioms buvo priteisti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo – konstatuota, kad išteisinus D. Šimaitį ir V. Jasuitį nukentėjusiųjų ieškiniai paliekami nenagrinėti.
K. Mišinienė: reikėjo geriau įsiklausyti į verbuotojų žodžius
Tačiau merginos dar neprarado vilties, kad šioje byloje bus priimtas kitoks nuosprendis. Nusikaltimų aukoms atstovaujančio KOPZI centro vadovė K. Mišinienė sakė, kad už paskutines lėšas buvo pasamdytas advokatas, kuris teisybės ieškos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Mes ilgus metus dirbome su šiomis nukentėjusiomis, jos gavo daugybę socialinių darbuotojų, psichologų konsultacijų, kitokios paramos – teismas nusprendė, kad jų traumos mums pasivaideno.
Ir dar. Sakykite ką norite, bet tikrai nėra normali situacija, kai buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas gina prekybos žmonėmis bylose teisiamuosius. Žmogus, ilgus metus pats kūręs, tobulinęs įvairius kaltinimo instrumentus, vadovavęs Prokurorų etikos komisijai, dalyvavęs kuriant prokuratūros reformą, – šiandien tą sukauptą milžinišką ekspertinį kapitalą naudoja nukentėjusiųjų parodymams žlugdyti. Ir dar neseniai buvo pasiūlytas į teisingumo ministro pareigas.... Tikriausiai kažko nesuprantame?“