Pasak jos, EŽTT laikosi pozicijos, kad iš esmės tokios būtinybės negali būti, jeigu yra žinoma, jog sulaikomas asmuo nekelia pavojaus gyvybei arba sveikatai ir nėra įtariamas padaręs smurtinį nusikaltimą, netgi jeigu nepanaudojus mirtiną grėsmę keliančios jėgos, bus prarasta galimybė jį sulaikyti.
"Apskritai Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija bylose dėl policijos, valdžios pareigūnų mirtiną grėsmę keliančio ginklo panaudojimo yra tokia, kad toks jėgos panaudojimas gali būti pateisinamas tam tikrais atvejais, bet tik tuomet, jeigu tai buvo neišvengiamai būtina. Tas "neišvengiamai būtina" reiškia, kad panaudojimas turi būti proporcingas konkrečiomis aplinkybėmis, ir teismas, vertindamas, ar jėgos panaudojimas buvo proporcingas, pirmiausia ieško, ar buvo aiškus ir neišvengiamas pavojus, dėl kurio buvo būtina tokį ginklą panaudoti. Tas pavojus turi būti akivaizdus ir realus. Kitas aspektas - atsižvelgiama į to paties asmens pavojingumo laipsnį, t.y. jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo paties keliamą grėsmę", - Eltai sakė K. Bubnytė, komentuodama incidentą, kai ketvirtadienio rytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas nušovė asmenį, įtariamą kontrabanda.
Pasak K. Bubnytės, svarbu, kad pagal išsamią ir gausią EŽTT bylų praktiką tokio būtinumo negali būti, jeigu yra žinoma, kad sulaikomas asmuo nekelia pavojaus gyvybei arba sveikatai, arba nėra įtariamas itin sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu.
"Net jeigu nepanaudojus jėgos bus prarandama galimybė bėglį suimti, tai vis tiek nėra pateisinama", - pabrėžė teisininkė.
Ji priminė, kad prieš Lietuvą EŽTT dėl neproporcingo policijos pareigūnų jėgos panaudojimo sulaikant sprunkančius automobilius ir mirtinai nušaunant žmones buvo iškeltos dvi bylos. Pirmoje byloje buvo nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos antrojo straipsnio materialinio ir procesinio aspektų pažeidimas (materialusis aspektas draudžia atimti gyvybę, o procesinis reikalauja veiksmingo atitinkamo gyvybės atėmimo ištyrimo. - ELTA). Šiuo atveju 2008 m. abiejų nužudytųjų tėvams buvo priteista po 30 tūkst. eurų. Antroje byloje pažeidimas nebuvo nustatytas, nes Lietuvos teismai veiksmingai ir efektyviai ištyrė atvejį, nustatė kaltus asmenis bei skyrė jiems bausmes, o pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Vyriausybės atstovė EŽTT prognozavo, kad tragiška ketvirtadienio įvykio byla nekeliaus iki EŽTT, nes, jos žiniomis, Lietuvoje suformuota aukščiausios instancijos teismų praktika, atsižvelgiant į Konvencijos reikalavimus tokio pobūdžio bylose.
"Manau, kad iš tikrųjų atsižvelgdami į ypatingą įvykio jautrumą ir sunkumą mūsų nacionaliniai teismai užtikrins, kad tyrimas būtų veiksmingas, ir prireikus, kalti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusiems asmenims atlyginta atitinkama žala", - vylėsi K. Bubnytė.
Teisininkė taip pat nuogąstavo, kad Lietuvoje yra nepakankamai užtikrinama tokių įvykių prevencija.
"Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją valstybė ne tik turi pareigą užkirsti kelią tokiems įvykiams ir užtikrinti jų veiksmingą ištyrimą, bet ir užtikrinti reikiamą teisinę bazę, ir būtent - prevencines priemones. Tai, pavyzdžiui, galėtų būti tam tikri mokymai pareigūnams, kaip rengti panašias operacijas, ir panašiai. Teisinę bazę mes turime gerą ir su teismų praktika pas mus yra viskas tvarkoje, bet galėtų šlubuoti prevencija", - kalbėjo K. Bubnytė.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso daktaras Pavelas Kujalis atkreipė dėmesį į Policijos veiklos įstatymą, kuris tiesiogiai nurodo apskritai visų prievartos priemonių panaudojimo sąlygas ir teisėtumą. Pagal tai Policijos veiklos įstatymas leidžia naudoti šaunamąjį ginklą, pabrėždamas, kad tai yra išskirtinė, didžiausia prievartos priemonė, o pagal tarptautinę teisę priskiriama mirtinai jėgai.
"Naudoti šitą prievartos priemonę galima prieš automobilį, asmenis tiktai su sąlyga, kad yra išnaudotos visos kitos galimybės nutraukti tam tikrą teisės pažeidimą", - sakė baudžiamosios teisės ekspertas.
Komentuodamas tragišką kontrabandininkų gaudynių baigtį Druskininkų apylinkėse, P. Kujalis išskyrė kelis akcentus. Pirmiausia, pasak jo, pasieniečiai turėjo įsitikinti, kad daroma nusikalstama veika vežant kontrabandą, abejotina, kad paprastas automobilis galėtų pavežti tokį kiekį cigarečių, kurių gabenimas būtų traktuojamas kaip kontrabanda. (Kad kontrabanda būtų vertinama, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, turi būti gabenama daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL. - ELTA). P. Kujalis neatmetė, kad už gabenamos kontrabandos kiekį pažeidėjams būtų grėsusi net ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, tikėtina, kad buvo daromas administracinės teisės pažeidimas, net ne nusikaltimas. Be to, teisininko manymu, pasienietis turėjo būti įsitikinęs, kad automobilyje nėra pašalinių žmonių (vairuotojas galėjo vežti keleivį, kuris gali būti visai nesusijęs su jo atliekamais veiksmais), turėjo vengti sunkių padarinių, o gyvybės atėmimas - sunkiausias, koks tik įmanomas, padarinys. Pasieniečiai taip pat galėjo pasitelkti ir kitas pažeidėjų sustabdymo priemones, pavyzdžiui, "ežių" naudojimą, į pagalbą kviestis kitus ekipažus, blokuoti kelius ir pan.
"Yra aiški Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika: būtent, tokios bylos yra nagrinėtos ne vieną kartą (...), todėl kaip mokslininkas sakau, pateisinti šaudymą į mašinas sunku. Be to, EŽTT tokiose bylose pasisako labai griežtai, t.y. pasinaudodamas Konvencijos antruoju straipsniu, t.y. gyvybės svarba, jis tos mirtinos jėgos panaudojimą vertina labai griežtai. Tai policininkas, kuris paruoštas darbui, kurio net įstatymas, pareiginės instrukcijos reikalauja teisės aktų, įstatymų žinojimo (...), paprasčiausiai turi kiekvieną situaciją vertinti ne vien kažkokiomis pareiginėmis instrukcijomis, bet ir visa teisės sistema", - teigė pašnekovas.
Ketvirtadienį Druskininkų savivaldybės ribose Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai persekiodami du įtariamų kontrabandininkų automobilius, panaudojo tarnybinį ginklą.
Automobilis "Ford Mondeo" su kontrabandiniais rūkalais, taranavęs pasieniečių automobilį, buvo sulaikytas, kai įlėkė į griovį.
Persekiojant "Peugeot 605", kurio vairuotojas nepakluso VSAT pareigūnų reikalavimui sustoti, iš tarnybinio pistoleto buvo iššauti du įspėjamieji šūviai į orą. Automobiliui nestojant buvo paleisti keli šūviai į padangas. Pasieniečiams sulaikius automobilį Leipalingyje, paaiškėjo, kad vienas jame vykęs asmuo yra sužeistas. VSAT pareigūnai jam suteikė pirmąją pagalbą, greitoji vyrą išvežė į ligoninę. Vėliau gauta informacija, kad jaunas, kaip vėliau paaiškėjo, 18 metų vyras, mirė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė komentuodama situaciją žurnalistams pareiškė, kad įtariamojo mirtis "rodo nekokybišką mūsų pasienio funkcijų atlikimą" ir dėl pareigūno veiksmų paragino atlikti "rimtą tyrimą".
Įvykio vietoje penktadienį apsilankęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pasienyje praktiškai vyksta "realus ginkluotas karas", o pareigūnas sprendimą turėjo priimti žaibiškai. Jis taip pat ragino be tyrimo neskubėti smerkti pasieniečio pareigūno, nors sutiko, kad tarnybinio ginklo naudojimo reglamentavimas šiuo metu yra netobulas.