„Apie policiją visada buvo kalbama kaip apie kažkokį represinį padalinį, kur žmonės yra kankinami, mušami ar naudojamos kitokios bausmės, tačiau tai turi liautis – turime užkirsti kelią tokioms kalboms“, – sakė principingai į policijoje nutikusią nekasdienę istoriją reagavęs Klaipėdos policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.
Policijai garbės nedaranti istorija buvo nutylėta, visuomenei nepaskelbta, nors dėl pareigūno vardo pažeminimo A. Motuzo pasirašytais įsakymais iš tarnybos buvo atleisti trys ilgamečiai darbuotojai, o jų surengtą egzekuciją toleravęs pamainos vyresnysis nubaustas griežtu papeikimu.
„Tikrai ne kasdien iš darbo atleidžiame pareigūnus, bet šiuo atveju manau, kad tokie pareigūnai negali toliau dirbti – jie patys turi suprasti, jog pasielgė neteisėtai“, – DELFI sakė A. Motuzas.
Atsisveikinti su Klaipėdos apskrities VPK Budėtojų dalyje dirbusiais pareigūnais policijai teko po įvykio laikinojo sulaikymo kameroje – į ją dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pristatytas vienas klaipėdietis. Jis buvo neblaivus ir agresyvus, nesiliovė triukšmavęs ir uždarytas į laikinojo sulaikymo patalpą – rėkavo, rankomis daužė ir kojomis spardė kameros duris.
Tą naktį budėję policininkai vyrą bandė raminti, tačiau šis į pastabas nereagavo ir, atrodo, lyg tyčia dar labiau pradėdavo demonstruoti savo „sugebėjimus“. Todėl pareigūnai nutarė pasinaudoti Policijos įstatyme numatytomis teisėmis – specialiosiomis priemonėmis sutramdyti pažeidėją.
Tačiau būdas, kurį pasirinko pareigūnai, buvo gana neįprastas ir pribloškiantis. Nustatyta, kad tuo metu, kai sulaikytasis sėdėjo ant suoliuko ir nesipriešino pareigūnams, vienas jų antrankiais surakino šio rankas už nugaros ir ant antrankių užrišo virvę.
Tada vienas pareigūnas, laikydamas atidarytas kameros duris, ėmė sulaikytojo rankas virve tempti į viršų, kol galop virvę permetė per duris ir šias uždarė, o virvės galą patempęs į apačią užfiksavo už kameros durų rankenos.
„Taip antrankiais už nugaros surakintomis ir į viršų pakeltomis rankomis sulaikytasis išbuvo 57 minutes“, – teigiama policijos tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Neįprastas kankinimo būdas buvo užfiksuotas vaizdo kamera – policijos komisariato patalpos yra filmuojamos. Ir vaizdo įrašas tapo bene pagrindiniu įrodymu šioje nekasdienėje istorijoje, apie kurią policijos vadovybė sužinojo net ne iš egzekuciją patyrusio sulaikytojo.
Sužalojo, bet neturėjo pretenzijų
Apie tai, kad policijoje patyrė smurtą, klaipėdietis net neketino niekam skųstis, tačiau, kai buvo išleistas iš komisariato, iš karto vyko ne į namus, o į ligoninę – paprašė sutvarstyti žaizdas.
„Apžiūros metu jis medikams nurodė, kad buvo sumuštas policijos komisariato budėtojų dalyje“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.
Jo teigimu, būtent medikų pranešimas, kurį jie privalėjo pateikti pagal vidaus reikalų ministro pasirašytą įsakymą, tapo paskata ištirti, ar tikrai, ką nurodė komisariate praleidęs vyras, yra tiesa.
„Pagal nustatytą tvarką net nesant pareiškimo mes privalome atvykti į gydymo įstaigą arba, jeigu asmuo jau yra išėjęs, susirasti ir apklausti, – sakė policijos vadovas. – Ir nuo to viskas prasidėjo – Imuniteto skyriaus pareigūnams buvo pavesta ištirti, ar pareigūnų veiksmai neturi nusikaltimo požymių, taip pat paraleliai buvo pradėtas tarnybinis tyrimas.“
Pradžia tikrai nebuvo lengva – nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis pareigūnams neturėjo jokių pretenzijų. Ir per apklausą net atsisakė nurodyti, kur, kas ir kaip jį sužalojo.
Nors egzekuciją surengę pareigūnai ir nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jiems teko atsakyti drausmine tvarka – po atlikto patikrinimo buvo konstatuota, kad jie pažemino policijos pareigūno vardą.
Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnų pasirašytoje išvadoje, kuriai vėliau pritarė ir komisariato vadovas, teigiama, kad trys Budėtojų dalyje dirbę pareigūnai „nežmoniškais, kankinančiais kitą asmenį, žeminančiais žmogaus orumą veiksmais nesilaikė pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principų“ ir sulaužė valstybei duotą priesaiką.
„Policijos pareigūnas turi dėti visas pastangas, kad nebūtų sukelta fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neišvengiama, – kad žala būtų kuo mažesnė“, – teigiama išvadoje.
Anot policijos vadovų, pareigūnai privalo apsaugoti asmenis nuo kankinimo, žeminančių veiksmų, tačiau į laikinojo sulaikymo kamerą uždarytas vyras patyrė „pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą“ būtent dėl pareigūnų panaudotos prievartos.
Policininkas: nemaniau, kad jam skaudėjo
Su Klaipėdos apskrities VPK viršininko sprendimu atleisti iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo nesutiko du iš trijų atleistų policininkų – jie įsakymus apskundė teismui. Ir situacija susiklostė gana dviprasmiška – vienoje byloje teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nusprendė, kad smurtavusiam pareigūnui ne vieta policijoje ir jis į tarnybą nebegrįš, o kito policininko byloje teisėjai nutarė, kad skirta nuobauda yra per griežta ir jis turi būti grąžintas atgal į policiją. Tiesa, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – policijos komisariatas jį apskundė.
Į policiją jau nebegrįšiantis pareigūnas pateikė savo versiją, kodėl dėl viešosios tvarkos pažeidimo sulaikytam vyrui reikėjo taikyti specialiąsias priemones.
„Laikinojo sulaikymo patalpoje buvęs neblaivus sulaikytas asmuo garsiai rėkė, periodiškai rankomis daužė ir kojomis spardė kameros duris – kadangi toks jo elgesys trukdė dirbti bei kėlė pavojų jo paties saugumui ir policijos turtui, pažeidėją tiek aš, tiek mano kolega įspėjo, kad nusiramintų ir netrukdytų dirbti, tačiau jis į įspėjimus nereagavo ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė“, – pasak pareigūno, dėl to jo kolega priėmė spendimą prieš sulaikytąjį panaudoti specialiąsias priemones – antrankius bei virvę.
Jis neneigė, kad kolegai padėjo uždėti antrankius ir užrišti virvę.
„Sulaikytajam antrankiais buvo surakintos rankos už nugaros, prie antrankių pririšta virvė, ji permesta per kameros duris, durys uždarytos, o virvės galas pririštas prie durų rankenos – tokiais veiksmais buvo siekiama kuriam laikui suvaržyti pažeidėjo judesius, kad jis negalėtų toliau tęsti agresyvių, pavojingų ir neteisėtų veiksmų, tačiau jokio fizinio skausmo tokie veiksmai sulaikytajam negalėjo sukelti, todėl tuo metu neturėjau pagrindo manyti, jog prieš sulaikytąjį yra naudojama neadekvati prievarta“, – teigė iš tarnybos atleistas policininkas.
Jis taip pat teisinosi, kad nenumatė ir negalėjo numatyti, kiek laiko specialiosios priemonės bus taikomos prieš kameroje laikomą vyrą ir aplinkybės, jog vėliau virvė bus įtempta stipriau, nes už tolesnius veiksmus buvo atsakingas sprendimą uždėti antrankius ir virvę priėmęs jo kolega bei visą situaciją matęs pamainos vyresnysis.
Pareigūnai patys sprendžia, kada panaudoti prievartą
Pareigūnas taip pat skundėsi, kad istorija laikinojo sulaikymo kameroje apnuogino tikrąją realybę policijoje – esą Budėtojų dalyje dirbantys pareigūnai negali tinkamai atlikti jiems pavestų pareigų, nes laikinojo sulaikymo kameros tam nėra pritaikytos.
„Komisariato vadovybė su agresyvių sulaikytųjų tramdymu susijusios problemos tinkamai nėra išsprendusi, palieka tai pačių pareigūnų nuožiūrai“, – nurodė iš tarnybos dėl vardo pažeminimo atleistas pareigūnas. Atleidimo dieną jis jau buvo įgijęs teisę į pareigūno pensiją ir ruošėsi palikti tarnybą – policijoje buvo išdirbęs beveik 27 metus.
Tuo metu iš tarnybos atleistiems pareigūnams atstovaujantis klaipėdietis advokatas Osvaldas Martinkus mano, kad pažeidėją tramdę policinininkai pateko į dviprasmišką situaciją.
„Pareigūnai privalo taikyti prievartą prieš teisės pažeidėjus, jie tam ir yra skirti, čia – kaip šautuvas, skirtas šaudyti, – sakė O. Martinkus. – Ir šie pareigūnai buvo aprūpinti specialiosiomis priemonėmis – antrankiais, dujų balionėliais, guminėmis lazdomis, virvėmis ir pan. Visos šios priemonės jau savaime skirtos smurtui ir žemina tų žmonių, prieš kuriuos panaudojama, garbę ir orumą, teises ir pan. Kai neblaivus pažeidėjas pristatomas į specialias komisariato patalpas, kur elgiasi ne taip, kaip priklauso, pavyzdžiui, triukšmauja, rėkauja, daužo, spardo duris, neklauso, kai jam sako liautis, o policijos pareigūnai, dirbdami diena iš dienos, naktis iš nakties, 24 val. per parą, pavartoja prievartą, apie kurią įstatyme pasakyta, kad pats policininkas sprendžia, kada ją reikia panaudoti.
Policininkas yra kaip sukarinta organizacija – jis turi viršininką, kuris tai mato ir toleruoja, kuris tai sankcionuoja de facto. Ir štai viršininkui skiriamas papeikimas, o tie, kurie padarė savo darbą, metami lauk iš darbo. Manau, tai yra policijos vadovybės dviveidiškumas, nepagalvojama, kaip jaučiasi tie darbuotojai, tie žmonės, kurie taip pasielgė, kurie buvo palikti savo valiai. Jiems pasakoma: „Eik lauk“. Likus mėnesiui ar dar mažiau iki pensijos. Tokie atvejai tikrai nesukuria pasitikėjimo pačioje sistemoje, tai sukelia trintį ir tai yra dviveidiškumas.“
Pasak advokato, šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ne tik į pareigūnų atliktus veiksmus, bet ir į kamerą uždaryto pažeidėjo elgesį.
„Policijos atstovai sako, kad sulaikytajam buvo galima surišti rankas, kojas ir paguldyti ant betoninių grindų, arba rankas ne už viršaus, o iš apačios pririšti prie staliuko, bet ne taip – pakabinti ir pakarti žmogų, – sakė O. Martinkus. – Be abejo, tai, ką jie padarė, buvo maksimalus judesių apribojimas. Bet kodėl mes nepagalvojame apie tą žmogų, kuris darė pažeidimus, nevykdė pareigūnų reikalavimų liautis, netgi po to elgėsi ne taip. Paimkite kitą adekvatų žmogų – visų pirma, su juo niekas taip nesielgs.“
Policijos vadovas: policija – ne represinis padalinys
Tuo metu smurtavusius pareigūnus iš tarnybos atleidęs Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas sako, kad susipažinęs su tyrimo pateikta medžiaga ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą tiesiog negalėjo priimti kitokio sprendimo.
„Skiriamos nuobaudos adekvačios įvykdytiems veiksmams ir atsakomybės laipsnis koreliuoja tarp sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, o šiuo atveju atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad pamainos vyresnysis tiesiog buvo neseniai pradėjęs eiti pareigas ir tiesiogiai, kaip pasižiūrėjome iš vaizdo medžiagos, nedalyvavo tuose veiksmuose, jo toje patalpoje netgi nebuvo, jis tik epizodiškai užeidavo, ir aktyvių veiksmų neatliko, – sakė A. Motuzas. – O tie, kurie tiesiogiai dalyvavo, ir buvo įvertinti pačia griežčiausia nuobauda.“
Jis pažymėjo, kad atleidimas iš tarnybos – kraštutinė drausminė priemonė.
„Tikrai ne dažnai mes atleidžiame policijos pareigūnus už kokį nors fizinės prievartos panaudojimo faktą, – kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos vadovas. – Policijos įstatyme yra nustatytos tam tikros ribos, kada galima panaudoti prievartą, bet, kai tos ribos viršijamos, adekvačiai pareigūnams turi būti taikoma atsakomybė. Ir man atrodo, kad tokie pareigūnai negali toliau dirbti, jie patys turi suprasti, kad pasielgė neteisėtai. Ir jau vieno pareigūno byloje teismas paliko galioti mūsų priimtą sprendimą.“
„Policijos pareigūnai, nepažeisdami tam tikrų ribų, iki tiek, kiek reikia asmenį nuraminti, kai jis aktyviais veiksmais nepaklūsta policijos pareigūnams, trukdo jų darbui, kolioja, bando susižaloti, mėgina sugadinti inventorių ir pan., gali pasinaudoti suteikta teise naudoti spec. priemones, tarp jų ir tramdomuosius marškinius, ir surišimo diržus, – sakė jis. – Ir naudoti tol, kol asmuo apsiramins. Ir ne daugiau. Kelnių diržas irgi yra spec. priemonė, kuriuo neadekvačiai besielgiantį asmenį galima sutramdyti iki tol, kol apsiramins. Pareigūnai mokomi, kaip tai daryti, jie turi teisę tai daryti, bet ši teisė nėra beribė, yra tam tikros ribos, todėl šiuo atveju tos ribos, mūsų manymu, buvo pažeistos, ką mes ir matėme per vaizdo stebėjimo kameras.“
Policijos viršininkas pripažino, kad ši istorija yra labai nemaloni, tačiau į ją buvo būtina reaguoti.
„Drausminė nuobauda turi keletą aspektų, – sakė jis. – Visų pirma, teisėtumo tvarka turi būti išlaikoma visame kolektyve, aišku yra ir prevencinė pusė, kad kiti, suprasdami ir matydami, kokia atsakomybė buvo taikoma už tokius veiksmus, irgi to neįvykdytų ar analogiškai nepasielgtų. Remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir taikiau tokias nuobaudas. Noriu, kad mūsų įstaigoje būtų tvarka, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės, nesvarbu, ką tas asmuo padarė, bet turi būti užtikrintas teisėtas jo būvimas mūsų patalpose ir, aišku, policijos pareigūnai privalo nekartoti tokių klaidų. Kad tai netaptų tiesiog įprastu dalyku, nes ir taip apie mūsų įstaigas – anksčiau dažniau, dabar rečiau – buvo kalbama kaip apie kažkokį represinį padalinį, kuriame žmonės kankinami, mušami ar naudojamos kitos bausmės. Bet taip negali būti.“
Kada galima naudoti prievartą?
Policijos įstatyme numatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves.
Šiame įstatyme taip pat įtvirtintos prievartos panaudojimo sąlygos, kuriose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.
Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės buvo neveiksmingos.
Pareigūnas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įgyvendinti.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą:
1) gindamasis ar gindamas kitus asmenis, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar pavojaus;
2) sulaikydamas, pristatydamas, konvojuodamas ar atvesdindamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą;
3) kai kėsinamasi į policijos saugomą asmenį, objektą, transporto priemonę, specialiąsias policijos priemones ar kitą policijos turtą;
4) riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu;
5) prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepakluso pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti;
6) kai būtina išlaisvinti įkaitus ar užkirsti kelią teroro aktui;
7) pabėgimo konvojuojant ar iš laisvės atėmimo vietų ar areštinių atvejais;
8) prieš asmenį, kai šis bando naudoti prievartą arba artinasi prie pareigūno ir neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;
9) patekdamas į patalpas ar transporto priemonę, kad sulaikytų asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu arba ją padariusį, taip pat asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą);
10) prieš gyvūną, kuris kelia grėsmę policijos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Įstatyme nurodyta, kad draudžiama naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones, išskyrus antrankius arba surišimo priemones, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai šių asmenų grupė užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai.
Be to, pareigūnas turi teisę tarnybine transporto priemone blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas ar kitas joje esantis asmuo nepaklūsta aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui ir (ar) savo veiksmais kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat siekdamas sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Pareigūnas, kuris tarnybine transporto priemone blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę, jeigu dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų turi neatidėliodamas imtis priemonių padariniams pašalinti.
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje neturi atlikti, skatinti ar kitaip toleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų.