Kaip informavo teismas, K. Kiltinavičiui už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
Bylos duomenimis K. Kiltinavičius 2022 m. birželio 2 d. būdamas namuose surašė užgaulų pareiškimą Panevėžio apygardos teismo teisėjos, nagrinėjusios jo skundą, atžvilgiu ir išsiuntė elektroniniu paštu šį pareiškimą įvairioms Lietuvos institucijoms, universitetų dėstytojams ir kitiems asmenims. Kaltinamasis siųstame laiške naudojo tokius neigiamus epitetus, kaip „subingalvis ateivis inkvizicijos teisėjas“, „inkvizitorius“, „moralinė višta“.
Lapkritį vyro užgauliojimų taikiniu tapo kita teisėja, kuri jo atžvilgiu priėmė nutartį ikiteisminiame tyrime. Tąkart jis pateikė skundą dėl teisėjos priimtos nutarties ir prie skundo pateikė raštą, kuriame nurodė, kad teisėja „yra teisę ir protą sąmoningai niekinantis subingalvis ateivis inkvizitorius“.
Gruodį vyriškis vėl surašė viešą pareiškimą, kuriame nurodė, kad Panevėžio apylinkės teisme dirbantis teisėjas „kaip ir dauguma Lietuvos teisėjų, yra valstybės konstitucinę santvarką tyčia ardančios kenkėjiškos organizacijos narys, bailus nusikaltėlis, teisę ir žmogiškumą sąmoningai niekinantis subingalvis ateivis inkvizitorius, visuomeninė atmata, neaiškios sudėties biologinės masės darinys“, kurį išsiuntė įvairioms Lietuvos institucijoms, teismams bei tretiesiems asmenims.
Galiausiai, jau šių metų sausį K. Kiltinavičius surašė viešą pareiškimą, kuriame dar vieną teisėją įvardijo įvairiais užgauliais epitetais ir šį pareiškimą taip pat išsiuntė įvairioms Lietuvos institucijoms, universitetų dėstytojams bei kitiems asmenims.
Anot teismo, K. Kiltinavičius teisiamojo posėdžio metu aiškios savo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų neišreiškė, tačiau neneigė siuntęs užgaulaus pobūdžio pranešimus teisėjų atžvilgiu.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nors ir įtvirtina asmens teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, t. y. garantuoja asmeniui, kad sąžiningai reikšdamas savo nuomonę, jis nebus baudžiamas ar kitaip persekiojamas, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes demokratinėje visuomenėje yra nustatytos saviraiškos laisvės ribos. Naudojantis saviraiškos teise negalima ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, priešingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus.
„Vertinant K. Kiltinavičiaus tekstuose, kuriuose jis išsiuntinėjo elektroniniu paštu valstybinėms institucijoms, teismams ir tretiesiems asmenims, nurodytus žodžius tiek tiesiogine prasme, tiek ir kaltinamojo surašytų raštų turinio kontekste, jų prasmė nesikeičia – šie teiginiai apie teisėjus vienareikšmiškai suprantami kaip žeminantys teisėjus, jų reputaciją, garbę ir orumą“, – teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamojo netenkinančių procesinių sprendimų priėmimas nesąlygoja juos priėmusių teisėjų veiksmų neteisėtumo.
Anot teismo, K. Kiltinavičiaus subjektyvus teisėjų vertinimas ir jo netenkinančių procesinių sprendimų interpretavimas nėra pateisinimas jo užgaulia forma surašytiems viešiems pareiškimams ir šių pareiškimų išsiuntinėjimas teismams, įvairioms valstybinėms institucijoms ir tretiesiems asmenims, nesusijusiems su K. Kiltinavičiaus atžvilgiu vykusiu ikiteisminiu tyrimu, dėl aukščiau paminėtų teisėjų asmens ir jų veiklos.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad vyras padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikalto būdamas du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus tai yra būdamas recidyvistas bei baustas administracine tvarka. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas įvertino, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, todėl mano, kad jam turi būti suteikta dar viena galimybė pasikeisti be realios bausmės atlikimo.
K. Kiltinavičius įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, vyras turės vienam iš nukentėjusiųjų atlyginti 600 Eur neturtinę žalą.
Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.