Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui – 20 metų: specializuoti teismai pakeitė sistemą iš esmės

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiais metais mini veiklos 20-metį. Administraciniai teismai savo istoriją pradėjo skaičiuoti praėjus beveik dešimčiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir tapo reikšmingu valstybės institucijų veiklos teisminės kontrolės instrumentu, ženkliai prisidedančiu prie žmogaus teisių apsaugos ir gynimo viešojo administravimo srityse.

Lietuvos konstitucinės teisės profesorius Mykolas Romeris savo darbuose yra pažymėjęs, kad „administracinis teismas – viena iš rimčiausių teisinės valstybės institucijų, nes be administracinio teismo valstybė yra tik policinė, bet ne teisinė“.

LVAT jubiliejų pasitiko neįprastu laikotarpiu – dėl visuotinio karantino šios sukakties minėjimas teisme nevyko ir kol kas sunku nuspėti, kada bus galima susirinkti draugėn šios sukakties paminėti gyvai.

„Asmeniškai džiaugiuosi ir jaučiu didelę atsakomybę, kad tenka dirbti aukščiausius standartus sau keliančių teisės profesionalų komandoje. Teisingumą vykdo teisėjai, jų vaidmuo yra lemiamas. Šių dienų gyvenimo dinamika, taigi ir itin sparti teisės raida lemia, kad teisėjai, be komandos narių, viso teisingumo vykdymo procese dalyvaujančio teismo kolektyvo, nepajėgtų nuveikti tiek daug, o pasiekti aukščiausią veiklos efektyvumą būtų labai sunku. Dirbame įtemptai, didelis darbo krūvis, tačiau tendencijos suteikia optimizmo ir vilties, kad situacija gerės. Žvelgdami į praeitį ir dabartį galime drąsiai teigti, kad visus iššūkius įveikiame sėkmingai ir turime potencialą ateities sėkmėms!“ – kalbėjo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Apie tai, kokios yra LVAT jurisdikcinės kompetencijos, galima sužinoti perskaičius Administracinių bylų teisenos įstatymą, o apie šio teismo formuojamą teismų praktiką – skaitant procesinius sprendimus ar nuo teismo darbo pradžios leidžiamą teismo biuletenį. Kaip formavosi ir keitėsi teismas, geriausiai gali papasakoti šio teismo darbuotojai, tad kviečiame drauge su LVAT kolektyvu pakeliauti per tuos dvidešimt metų nuo teismo įkūrimo pradžios iki dabar – sužinoti, koks teismas buvo pirmaisiais savo veiklos metais ir su kokiais iššūkiais susiduria šiandien.

LVAT teisėjas Ričardas Piličiauskas

Vienas iš septynių darbą LVAT nuo 2000 m. sausio 1 d. pradėjusių teisėjų – Ričardas Piličiauskas. Teisėjas 2008–2010 m. buvo teismo pirmininko pavaduotoju ir laikinai vadovavo teismui, o 2010 m. paskirtas teismo pirmininku 5-erių metų kadencijai. Lietuvos administraciniams teismams minint veiklos dešimtmetį, teisėjas, tuo metu šio teismo pirmininkas, R. Piličiauskas išsakė nuomonę, kad administraciniuose teismuose nuolat didėjantis bylų skaičius liudija apie tai, jog Lietuvos žmonės pasitiki šiais teismais ir Lietuva pasirinko sėkmingą administracinių teismų sistemos modelį. Įdomu, kokiomis mintimis gyvena teisėjas prabėgus jau 20 metų nuo darbo LVAT pradžios.

Drįstu teigti, kad specializuoti teismai buvo įkurti laiku ir visą Lietuvos teismų sistemą pakeitė iš esmės. Administracinių teismų veiklos pradžioje pagrindinė teismo misija buvo žmogaus teisių ir laisvių apsauga nuo neteisėtų viešosios valdžios veiksmų, teisingo, greito ir objektyvaus teismo proceso užtikrinimas. Ši misija iki šiol išliko nepakitusi ir mus įpareigoja rūpintis esminėmis teisinėmis vertybėmis – žmogumi, laisve, demokratija, teisine valstybe.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d., kai Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare, prasidėjo dar vienas svarbus Lietuvos administracinės justicijos raidos etapas – LVAT, kaip aukščiausiajai teisminei institucijai viešojo administravimo srityje, teko didelis krūvis taikant bei aiškinant Europos Sąjungos teisę, užtikrinant teisinės sistemos vienodumą, tinkamai taikant Lietuvos Respublikos ratifikuotas konvencijas ir sudėtingą bei įvairiaplanę Europos Sąjungos teisę.

Per 20 metų daug nuveikta žmogaus teisių apsaugos srityje, pasiekėme, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija taptų realiu instrumentu. Matome, jog, įvertinusios LVAT praktikoje įtvirtintus asmens teisių apsaugos standartus, įkalinimo institucijos keičia savo veiklą, ne tik kuria geresnes įkalinimo sąlygas, bet ir sumažina bylų dėl netinkamų kalinimo sąlygų čia, Lietuvoje, ar Europos Žmogaus Teisių Teisme skaičių. Apskritai galiu teigti, jog dabar atsirado daugiau aiškumo administracinės teisės srityje, ir tai būtent administracinių teismų nuopelnas.

Teisme per visą jo veiklos istoriją daug kas keitėsi. Pradėkime nuo teisėjų skaičiaus – juk iš pradžių darbą pradėjome septyniese, o po ilgų atrankos procedūrų neseniai pradėjus darbą dviem naujiems teisėjams teisme šiuo metu dirba jau dvidešimt vienas teisėjas. Augant teisėjų skaičiui, daugėjo ir teisėjų padėjėjų, kitų teismo darbuotojų.

Pastebiu, jog žmonės Lietuvoje tampa labiau teisiškai išprusę, inicijuoja sudėtingesnius administracinius ginčus. Sudėtingėjant administraciniams ginčams, teisėjų krūvis kasmet didėja. Nors skaičiuojama, jog per metus vienas teisėjas kaip teisėjas pranešėjas vidutiniškai išnagrinėja po 215 bylų, tačiau į šį skaičių nepatenka bylos, kurias teisėjas nagrinėja kaip teisėjų kolegijos narys, taip pat teisėjo sprendžiami einamieji procesiniai klausimai, todėl kartais per savaitę teisėjas išnagrinėja iki keliasdešimt bylų. Krūviai tikrai dideli, tačiau žvelgiame į priekį – siekdami greitesnio ir kokybiško teisminio proceso, trumpesnių bylų nagrinėjimo terminų, šiandien turime dirbti maksimaliais pajėgumais.

Teismo teisėjai aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso LVAT, veikloje. Nuo 2004 m. LVAT yra Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių jurisdikcijų asociacijos („ACAEurope“) narys, o 2005 m. tapo Tarptautinės aukščiausiųjų administracinių jurisdikcijų asociacijos (IASAJ) tikruoju nariu.

Bendradarbiavimas su kitomis užsienio valstybėmis neapsiriboja vien tik dalyvavimu minėtų asociacijų veiklose. Kasmetiniai teisinių mainų renginiai, Lietuvos ir kitų valstybių organizuojamos konferencijos leidžia nuolat dalytis praktika, naujausiomis administracinės teisės plėtros tendencijomis. Iki pandemijos mūsų teisėjai nuolat kėlė kvalifikaciją kitų valstybių teismuose, aktyviai dalyvaudavo teisėjų mainų programose, priimdavome užsienio teismų delegacijas – tai buvo itin reikšminga patirtis. Dabar apsiribojame nuotolinėmis konferencijomis ir tikimės, jog netrukus, pasibaigus šiam įtemptam laikotarpiui, vėl galėsime pereiti prie įprastinių gyvų susitikimų.

LVAT Teismų praktikos departamento direktorė Audronė Gedmintaitė

LVAT Teismų praktikos departamento direktorė Audronė Gedmintaitė teisme dirba nuo 2007 m., o šiam departamentui vadovauja jau penkerius metus. Jos pasiteiravome, kokia buvo Teismų praktikos departamento darbo pradžia ir koks jo vaidmuo LVAT minint veiklos dvidešimtmetį.

Teismų praktikos departamento pagrindiniai uždaviniai – teikti teisėjams teisinę pagalbą administracinėse bylose, sisteminti teismo praktiką ir imtis priemonių užtikrinti jos vienodumą, atlikti teisės tyrimus. Įkvėpti bendro intereso sustiprinti teisininkų įnašą siekiant kokybiško teisingumo, 2017 m. visi teismo teisininkai – tiek teisėjų padėjėjai, teikiantys pagalbą teismo teisėjams konkrečiose bylose, tiek patarėjai, sisteminantys praktiką ir dirbantys su sudėtingomis bylomis, – buvo sujungti į vieną Teismų praktikos departamentą. Šiandien jame dirba daugiau nei 30 aukštos kvalifikacijos teisininkų.

Nors didžioji dalis departamento teisininkų teikia teisinę pagalbą teisėjui paskirtose administracinėse bylose, Teismų praktikos departamentas taip pat kaupia žinias apie administracinę jurisprudenciją bei padeda skleisti informaciją apie svarbias jos raidos tendencijas. Departamentas atstovauja teismui tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose, kuriuose dalijamasi patirtimi, diskutuojama įvairiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais – tai Europos Žmogaus Teisių Teismo aukščiausiųjų instancijų teismų tinklas („Superior Courts Network“) bei Europos Sąjungos teisminis tinklas (TEST).

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar mūsų misija išlieka ta pati – pateikti panoraminį žvilgsnį į administracinių teismų praktiką. Teismo precedento reikšmė nagrinėjant administracines bylas yra pamatinė. Teismo paskelbtų sprendimų per visą jo veiklos laikotarpį jau daugiau nei 90 000, juos atminti ir deramai įtraukti į kontekstą yra sunki ir nesibaigianti užduotis, reikalaujanti geriausių visų mūsų pastangų. Deramas dėmesys teismų praktikos vienovei būtų neįmanomas be teisėjų padėjėjų ir patarėjų atsakingo požiūrio ir darbštumo bei didelę patirtį sukaupusių teisėjų duodamų gairių.

Ne mažiau nei institucinė atmintis mūsų darbe svarbios naujos idėjos. Teismo veiklos dvidešimtmetis buvo palankus naujoms idėjoms žmogaus teisių apsaugos srityje įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai ir Europos Sąjungos teisynas pasirodė esantys nepakeičiama vertybe, siekiant įveikti disbalansą, kuris ypač išryškėja žmogaus ar bendrovės ginče prieš valstybę. Šis kontekstas, ko gero, geriausiai leidžia atsiskleisti departamento patarėjų, kurie teikia visokeriopą pagalbą teisėjui sudėtingose ir beprecedentėse bylose, gebėjimams. Šioje srityje departamentui formuluojamos užduotys ir lūkesčiai yra bene didžiausi.

Nepaisant nekintančio vertybinio vektoriaus, departamento veiklos sąlygos per visus šiuos metus gerokai pakito. Informacijos kiekiai nepalyginamai didesni, nagrinėjamos sudėtingesnės administracinės bylos. Nėra reikalo nutylėti fakto, kad departamento, kuriam pavesti teisinės pagalbos teisėjui, praktikos sisteminimo ir vienodinimo darbai, ištekliai yra sekinami tipinių bylų, susijusių su valstybės krizėmis. Šiomis veiklos sąlygomis reikalavimai teisinės pagalbos, kurią teikia departamentas, kokybei yra bekompromisiškai dideli. Norėčiau pabrėžti, jog ir Teismų praktikos departamento veiklos pradžioje, ir dabar vienu svarbiausių tikslų išlieka teisinio argumentavimo kokybė, aiškūs ir išsamūs teismo sprendimų motyvai. Todėl teismo sprendimuose dažnai remiamasi Europos Sąjungos teise, Lietuvos ir užsienio šalių teismine praktika, teisės doktrina.

Kartu siekiame skatinti administracinės jurisprudencijos pažinimą ir supratimą, leidžiame biuletenį, teismo praktikos apžvalgas, rengiame teminius tyrimus ir kt. Šiuo metu departamentas yra sukaupęs savotišką įvairaus formato administracinės jurisprudencijos almanachą, apimantį ne tik LVAT paskelbtus sprendimus, bet ir su administracine justicija susijusius Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, užsienio administracinių teismų sprendimus, specializuotą literatūrą. Tai labai prasmingas darbas. Departamento parengti teismų praktikos apibendrinimai nelieka vien tik konkrečios bylų kategorijos reikalas, jie įtraukiami ir į aukštosiose mokyklose dėstomų teisės programų šaltinių sąrašą. Ir tai puikus teisminės praktikos ir akademijos solidarumo ženklas. Mano ateities palinkėjimas – Vivat, Crescat, Floreat!

LVAT teisėjo vyresnioji padėjėja Živilė Steponavičienė

Teisingumo procese teisėjams ypač padeda teisėjų padėjėjai. Pagrindinė teisėjo padėjėjo užduotis – parengti teismo posėdžiui bylos medžiagą taip, kad teisėjas turėtų galimybę daugiau laiko skirti bylos esmei ir priimtų kuo kokybiškesnį procesinį sprendimą. Teisėjo vyresnioji padėjėja Živilė Steponavičienė LVAT dirba nuo pat teismo įkūrimo dienos.

LVAT veiklos pradžioje teko dirbti teismo posėdžių sekretore, vėliau, kai teisme buvo įsteigta teisėjų padėjėjų pareigybė, laimėjau konkursą ir tapau teisėjo padėjėja. Teismo veiklos pradžioje turėjome dirbti itin kūrybingai rengdami procesinių dokumentų projektus. Juk teismas buvo naujas, tad kurti nauji precedentai įvairių kategorijų administracinėse bylose, buvo atskleidžiami nauji administracinės jurisprudencijos aspektai. Be to, neturėjome jokių elektroninių įrankių, leidžiančių greitai rasti informaciją apie naujausią teismų praktiką, nebuvo ir šiuo metu veikiančios Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO.

Šiandien elektroninę bylą jau verčiame įprastai, tai nebesukelia papildomo streso. Visus procesus, dokumentų valdymą perpratome, įsisavinome. Dėl naujausių technologijų tiek teismų praktikos paieška, tiek tiesioginis nuotolinis darbas su teisėju tapo įprastas ir puikiai vyksta nuotolinėmis darbo priemonėmis.

Darbo pradžioje teisme dirbo nedaug darbuotojų, ši mūsų komanda, siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką teismo darbą, sparčiai augo. Teko stebėti ir Teismų praktikos departamento įkūrimą bei jo veiklos pradžią. Vėliau, sudėtingėjant administraciniams ginčams, bylos pradėtos skirti pagal specializacijas, teisėjų padėjėjams patikėta atlikti vis daugiau funkcijų, dar labiau išaugo darbo krūviai. Vis dėlto darbą LVAT neabejotinai galėčiau apibūdinti kaip itin įdomų, keliantį vis naujus iššūkius.

Mane teisėjo padėjėjo darbas žavi tuo, jog yra visos galimybės pamatyti teisingumo vykdymo ypatybes iš arti, dirbti tarp didžiulę patirtį sukaupusių teisėjų. Nepaisant spartėjančio darbo tempo, teisme visada buvo ir yra juntama ypatinga kolektyvo dvasia, tarpusavio bendravimas ir supratimas. Tiek prieš 20 metų, tiek ir dabar galiu pasakyti, jog šilti kolektyvo santykiai – tikrai išskirtinis šios darbovietės bruožas. Per visus savo gyvavimo metus LVAT kolektyvas nuolat augo ir plėtėsi, tačiau draugiška darbo aplinka išliko ta pati. Todėl net ir šiandien jaučiuosi esanti darnaus, įdomaus kolektyvo dalimi, galiu pasisemti gerosios teisinio darbo patirties, nuolat kelti kvalifikaciją, mokytis ir tobulėti – šie darbo aspektai man svarbūs ir tai vertinu. Tai motyvuoja, skatina mane dirbti būtent šioje institucijoje ir siekti aukščiausių darbo rezultatų.

LVAT raštinės darbuotoja Dalia Hoppenienė

Kiekvienos bylos kelias nuo teismo durų iki teisėjo kabineto prasideda teismo raštinėje – čionai pirmiausia kreipiasi žmogus, institucija ar įstaiga, čia priimami ir registruojami visi gauti dokumentai, formuojamos bylos, rengiami ir siunčiami procesiniai dokumentai, teikiama informacija, išklausomi pasiūlymai. Apie tai, kaip per dvidešimt metų kito darbas LVAT raštinėje, paklausėme ilgametės teismo raštinės darbuotojos Dalios Hoppenienės.

Žvelgdama atgal galiu drąsiai teigti, kad dokumentų registravimo, apskaitos, informacijos kaupimo ir suteikimo klientams srityse įvyko didžiuliai pokyčiai. Iš pradžių iki 2004 m. informacijos srautui apskaityti buvo naudojami abėcėliniai žurnalai bei popierinės bylų apskaitos statistinės kortelės, t. y. kiekvienai bylai buvo užvedama apskaitos kortelė, kurioje įrašoma informacija apie bylos šalis ir jos eigą. Bylos pagal pareiškėjo pavardės ar įmonės pavadinimo pirmąją raidę buvo įrašomos į abėcėlinį žurnalą. Informacijos suteikimas klientams buvo galimas tik šiomis popierinėmis priemonėmis. Vėliau, įdiegus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, pereita prie efektyvesnių bylų, dokumentų registravimo, informacijos kaupimo ir suteikimo metodų.

Sunku net įsivaizduoti, kaip šiandien esant tokiam dideliam bylų, dokumentų ir informacijos registravimo ir apskaitymo kiekiui galėtume dirbti be pažangių informacinių technologijų. Šiuo metu turime ir elektronines bylas, ir LITEKO. Tai iš tiesų itin padidino darbo našumą, viskas suskaitmeninta, susisteminta, todėl labai greitai surandama bet kokia informacija.

Puikiai prisimenu tą laikmetį, kai kiekvienas teismo posėdis buvo protokoluojamas ranka, teisėjų sprendimai taip pat surašomi ranka – jokių klaidų dokumentuose, taisymų negalėjo būti. Vėlesniais metais pamažu visiškai pereita prie darbo kompiuteriu, spausdintų teismo dokumentų. Na, o 2013 m. prasidėjo nauja teismo era – elektroninių bylų formavimas. Tai buvo didžiausias iššūkis raštinės darbuotojams. Vis dėlto visa raštinės komanda puikiai įsisavino darbo su LITEKO sistema ypatumus, prisitaikė ir sklandžiai perėjo prie šių naujovių.

Dar vėliau teisme įdiegtas Teismų klientų aptarnavimo standartas. Tai – taisyklių rinkinys, puikus darbo vadovas darbuotojui, aptarnaujančiam klientą. Įdiegus standartą, pagerėjo raštinės darbuotojų gebėjimas kuo tiksliau išsiaiškinti klientų poreikius bei suteikti išsamią ir patikimą informaciją. Visa tai lėmė geresnį klientų aptarnavimą, profesionalų teismo raštinės darbuotojų darbą.

2019 m. buvo visiškai modernizuotas LVAT bylų ir dokumentų archyvas, visi dokumentai suskaitmeninti. Nuo 2021 m. pradėjome naudoti naujojo tipo dokumentų valdymo sistemą, leidžiančią visus dokumentus kurti, pasirašyti, tvarkyti ir tvirtinti tik elektroniniu būdu. Tiesa, šia sistema naudojasi visas teismas – ne tik tvarkomi gaunami ir siunčiami teismo dokumentai, bet ir naudojama vidaus dokumentų apskaitai, archyvui. Ko gero, tai vienas didžiausių pastarojo meto pokyčių. Tikrai džiaugiuosi, kad visus juos nepaprastai greitai įgyvendinome.

Apie LVAT

1999 m. įsteigtą ir nuo 1999 m. gegužės 1 d. veiklą pradėjusią Lietuvos administracinių teismų sistemą sudarė penki apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas bei Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme. Tokia administracinių teismų sistema Lietuvoje veikė pusantrų metų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsteigtas 2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. VIII-1928 ir savo veiklą pradėjo 2001 m. sausio 1 d. Šiandien Lietuvos administracinių teismų sistemą sudaro du apygardų administraciniai teismai: Regionų apygardos administracinis teismas ( jį sudaro Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmai) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. 2017 m. gruodžio 4 d. dekretu LVAT teisėjų skaičius padidintas iki 21.

Pradėjęs darbą pastate Tilto g., 2005 m. teismas persikėlė į dabartines teismo patalpas Žygimantų g. 2, Vilniuje. Teismo pastato ir vietovės istorija garsėja įspūdinga praeitimi. Teritorijoje, kurioje stovi teismo pastatas, XV a. pab. – XVII a. plytėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų valda. Apie 1705 m. iki pamatų sudegę Radvilų rūmai nebuvo atstatyti. XIX a. pab. teritorijoje, kurioje yra teismo pastatas, įkurta grafo Tiškevičiaus rezidencija (dabartinė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Žygimantų g. 1) su Juozapo Tiškevičiaus žiemos rūmais (Žygimantų g. 3), sodu ir tvenkiniais. LVAT pastatas pastatytas 1892 m. pagal architekto Aleksandro Bykovskio projektą.

Archyviniuose dokumentuose nėra tikslios informacijos apie šio pastato paskirtį, tačiau spėjama, jog jis buvo administracinės bendruomeninės paskirties. Teismo pastate kadaise veikė gydymo įstaiga, dar vėliau patalpos buvo naudojamos kaip sandėliai, kol, 2004 m. pradėjus rekonstrukciją, buvo pritaikytas LVAT veiklai vykdyti. Rekonstrukcijos metu atkurtos ir restauruotos autentiškos pastato fasado detalės ir dekoro elementai, pagrindinės laiptinės lipdiniai, puošnūs ketiniai laiptų turėklai, pagrindinių patalpų ir laiptinės polichrominis dekoras, skirtingų dydžių sudėtingo profilio įsprūdinės durys ir kt. Teismo pastatas patenka į Vilniaus senamiesčio kultūros paminklo U1P zoną. (Šaltiniai: V. Drėma „Dingęs Vilnius“; lietuvospilys.lt.)