Priimdami vienus ar kitus sprendimus teismai neretai turi ir gali remtis išimtinai liudytojų parodymais, todėl konkrečios bylos eiga ir teismo priimamas procesinis sprendimas priklauso būtent nuo liudytojų. Apie jų jaučiamą psichologinį diskomfortą, galimybes jį sumažinti ar visai išvengti TEISMAI.LT kalbėjosi su liudytojų baimę iš arti matančiais teisėjais ir psichologijos mokslų ekspertais.
Baimę išduoda liudytojo elgesys
Pasak Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Malijauskienės, baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinimai pateikti dėl smurto nukentėjusiojo (aukos) atžvilgiu, taip pat viešosios tvarkos nusikaltimų (chuliganizmo) atvejais liudytojai baimę ir psichologinį diskomfortą patiria labai dažnai. Paprastai iš liudytojo elgesio galima daryti išvadą, kad žmogus bijo duoti parodymus: jis žvalgosi, negali nuosekliai kalbėti, abejoja dėl įvykio aplinkybių ir pan.
„Per mano 14 metų teisėjos praktiką nėra buvę atvejo, kad liudytojai būtų pareiškę, jog jiems grasinama, tačiau iš bendros teisminės praktikos žinau, kad tokių atvejų būna. Todėl apklausiant tokį žmogų svarbu jam leisti nusiraminti, įtikinti, kad teisme jis saugus, informuoti, jog apie bandymus jį paveikti gali pranešti teismui, išaiškinti jo teises procese ir pareigas, paaiškinti, kokiais atvejais žmogus privalo duoti parodymus, kokiais atvejais įstatymas suteikia teisę atsisakyti juos duoti“, – sako teismo pirmininkė ir prideda, kad po tokio pokalbio liudytojai paprastai nusiramina.
Psichologinis diskomfortas nėra neįveikiamas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė sako, kad į teismą liudytoju šaukiamas asmuo psichologinį diskomfortą jaučia tiek dėl to, jog duodant parodymus reikia viešai kalbėti (dalyvaujant ne tik teisėjui, bet ir kitiems proceso dalyviams, viešą teismo procesą stebintiems pašaliniams asmenims), tiek ir dėl to, kad liudytojai suvokia galimą savo parodymų įtaką teismo sprendimui, o kartu ir proceso dalyviams (kaltinamajam, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, ieškovui, atsakovui ir pan.).
„Psichologinė liudytojo būsena jo apklausos metu priklauso nuo daugelio veiksnių: asmeninių liudytojo savybių, jo pasitikėjimo savimi, nuo teisėjo, kitų proceso dalyvių elgesio apklausos metu, užduodamų klausimų sudėtingumo, taip pat ir nuo konkrečios nagrinėjamos bylos esmės, liudytojo parodymų svarbos, paties liudytojo saugumo užtikrinimo“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
I. Gavelytė-Kalytienė teigia, kad apklausiant liudytojus svarbu prisitaikyti prie konkretaus asmens kalbėjimo būdo, tempo, kalbos rišlumo ir, kiek įmanoma, sudaryti palankesnes sąlygas liudytojui papasakoti tai, kas jam žinoma konkrečioje byloje. Paaiškėjus, kad liudytojas kalba nerišliai, sunkiai dėsto mintis, svarbu liudytojo neskubinti, o užduodant klausimus padėti papasakoti jam žinomas aplinkybes.
II.
„Liudytojų apklausos metu ypač svarbus yra teisėjo, pirmininkaujančio posėdžiui, vaidmuo, nes teisėjas turi aktyviai naudotis savo teise atmesti proceso dalyvių liudytojui užduodamus klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla, ir užtikrinti, kad proceso dalyviai klausimais ar savo elgesiu nedarytų poveikio liudytojui“, – savo asmenine patirtimi dalijasi teisėja I. Gavelytė-Kalytienė.
Geriausias vaistas – žinios apie procesą
Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad, esant svarbioms priežastims, dėl kurių liudytojas konkrečiu teismo šaukime nurodytu laiku negali dalyvauti teismo posėdyje, patartina raštu apie tai informuoti teismą, nurodyti neatvykimo priežastis ir pridėti turimus šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai jie yra pakviesti į teismą liudytojais.
„Atvykdamas į teismą liudytojas privalo turėti ir teismui pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, teismo šaukimą. Proceso metu liudytojas, kaip ir kiti proceso dalyviai, privalo klausyti teismo nurodymų, juos vykdyti, sakyti tik tiesą, nes priešingu atveju numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – sako Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkė J. Malijauskienė.
I. Gavelytė-Kalytienė dar prideda, kad posėdžio metu, kol bus pakviestas duoti parodymų, liudytojas negalės dalyvauti salėje, kurioje vyks posėdis. Prieš duodant parodymus teisėjas liudytojui išaiškins jo pareigas, įspės dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, taip pat dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingus parodymus. Po to liudytojui bus pateiktas priesaikos tekstas, kurį jis turės perskaityti ir pasirašyti.
Pasak kalbintos teisėjos, tuomet liudytojui teisėjas pasiūlys pranešti visas jam žinomas bylos aplinkybes, liudytojui baigus kalbėti visi proceso dalyviai galės užduoti klausimų. Pažymėtina, kad liudytojas turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jei jie reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius. Apklausti liudytojai, kaip teigia Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, lieka teismo posėdžių salėje, tačiau, liudytojo prašymu, teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, gali leisti jam išeiti iš posėdžio salės.
Teisėjas – ir psichologas
Valstybei neskiriant lėšų nė vienas šalies teismas iki šiol neturi psichologo etato. Bendraujant su liudytojais teisėjams tenka pasitelkti bendrąsias psichologijos žinias.
„Teisėjams nėra organizuojami mokymai, kaip derėtų dirbti su liudytojais. Tam padeda bendrosios psichologijos žinios, patirtis, mokėjimas valdyti situaciją procese visomis teisėjui suteiktomis procesinėmis priemonėmis. Posėdyje dalyvaujantis psichologas labai padeda, kai apklausiami nepilnamečiai“, – sako Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkė J. Malijauskienė.
I. Gavelytė-Kalytienė antrina, kad teisėjai tam tikrų psichologinių žinių gauna bendrųjų gebėjimų ugdymo kursų metu, taip pat teisėjams organizuojami nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos ypatumus atskleidžiantys mokymai.
J. Malijauskienė teigia, kad teismai stengiasi užtikrinti kuo geresnę psichologinę atmosferą liudytojams. Trakų rajono apylinkės teisme yra net vaikų liudijimo kambarys. Ši speciali patalpa labai praverčia teisme apklausiant nepilnamečius, kai dalyvauja ir psichologas. Tokiu atveju proceso dalyviai, sėdėdami teismo posėdžių salėje, stebi apklausą vaiko kambaryje. Vaikas filmuojamas slapta kamera ir bendrauja su psichologu. Per psichologą vaikui pateikiami klausimai, kuriuos nori užduoti proceso dalyviai. Toks apklausos būdas padeda išvengti stresinių situacijų tiek pačiam apklausiamam vaikui, tiek ir kitiems proceso dalyviams.
Specialisto komentaras
Dr. Kristina VANAGAITĖ, VU Bendrosios psichologijos katedros lektorė ir prof. Gintautas VALICKAS, VU Bendrosios psichologijos katedros vedėjas:
– Kada liudytojai patiria didžiausią stresą?
– Kaip jaučiasi žmogus, pareigūnams pateikdamas tam tikrą jam žinomą informaciją, priklauso nuo įvairių veiksnių (pvz., nuo matyto įvykio pobūdžio, gebėjimo įveikti patiriamą stresą, taip pat ir nuo apklausą atliekančių pareigūnų psichologinio pasirengimo). Stiprus stresas ir neigiamos emocijos (pvz., nerimas, baimė) gali būti patiriamos tais atvejais, kai asmuo tampa smurtinių įvykių liudytoju. Tuomet jis gali jaustis nesaugus, nes nėra tikras, kad pareigūnai gebės užtikrinti jo paties ir jo artimųjų saugumą (kai kada liudytojams gali būti grasinama susidoroti).
Be to, ir pati apklausa, ypač jeigu ji atliekama netinkamai, gali kelti stiprų stresą (dalyvauti apklausoje nėra tas pats, kaip apie matytą įvykį papasakoti draugui). Pavyzdžiui, jeigu apklausos metu pareigūnai liudytojui daro psichologinį spaudimą, tai gali ne tik neigiamai paveikti informacijos atkūrimą, bet ir sukelti liudytojui vienokią ar kitokią psichinę žalą. Tokiomis aplinkybėmis ypač jautriai gali reaguoti vaikai ar asmenys, turintys protinę negalę.
– Kodėl liudytojai jaučia stresą?
Pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad net ir toje pačioje situacijoje asmenys gali išgyventi įvairias ir skirtingo stiprumo emocijas. Šiuos skirtumus lemia individualios savybės (pvz., vieni asmenys, palyginti su kitais, yra jautresni aplinkos poveikiui), socialinės informacijos apdorojimo ypatumai, taikomos streso įveikos strategijos ir pan.
Nagrinėjant, kodėl liudytojai apklausų metu patiria stresą, galima išskirti keletą svarbių dalykų. Visų pirma, liudytojo matytas įvykis daugiau ar mažiau gali paveikti jo emocinę būseną. Be abejo, tai priklauso nuo to, ar buvo stebima paprasta vagystė, ar smurtinis įvykis, kurio metu sužalotas arba nužudytas žmogus. Matytas smurtinis įvykis gali sukelti stiprų stresą, kuris turės įtakos ne tik vėlesniam atkuriamos informacijos išsamumui ir tikslumui, bet ir liudytojo savijautos pokyčiams (kartais po stebėto smurtinio įvykio gali pasireikšti potrauminio streso simptomų: sutrikti miegas, padidėti jautrumas, atsirasti nerimas, stiprus kaltės jausmas arba, priešingai, visiškas abejingumas ir pan.).
Antra, liudytojams stresą gali sukelti situacijos neapibrėžtumas. Žmonės, kurie tampa nusikaltimų aukomis ar liudytojais, dažnai neturi jokių teisinių žinių. Tapę proceso dalyviais jie gali išgyventi visišką pasimetimą, nes jiems niekas nepaaiškina, kas vyksta, ką jie gali daryti, ko negali ir t. t. Toks situacijos neapibrėžtumas ir negalėjimas tiksliai numatyti savo veiksmų padarinių gali liudytojui kelti didžiulę įtampą. Galima pridurti, kad susidūrimo su teisės sistema poveikis žmogaus psichikos sveikatai pradėtas tyrinėti tik prieš keletą dešimtmečių (jį tyrinėja nauja tarpdisciplininė mokslo šaka – terapinė jurisprudencija).
Trečia, parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu ar dalyvavimas teismo procese liudytojams gali kelti didelį stresą dėl padidėjusios atsakomybės, nes nuo to, ką jie papasakos pareigūnams, gali priklausyti kito asmens likimas (patys liudytojai taip pat gali susilaukti neigiamų padarinių dėl melagingų parodymų). Be to, svarbi problema, su kuria gali susidurti liudytojas, – tai kaltinamojo, jo aplinkos arba gynybos daromas spaudimas, kad jis pakeistų savo parodymus.
Ketvirta, apklausų metu liudytojai gali patirti stresą dėl pareigūnų abejingumo ar rodomo nepasitikėjimo, suvokto jų elgesio neteisingumo, didelio formalizmo ir pan.
Galiausiai, liudytojui tenka pakartotinai prisiminti ir atkurti nusikalstamą įvykį, kurį jis norėtų kuo greičiau pamiršti (dėl nemalonių emocijų, kurias jis sukelia).
– Kaip jiems padėti įveikti stresą?
– Kaip jau minėjome, tapęs nusikalstamos veikos liudytoju (ypač pirmą kartą) žmogus paprastai nežino savo teisių ir pareigų, kaip jam reikia elgtis, ką daryti ir pan. Todėl labai svarbu, kad pareigūnai, apklausiantys liudytojus, ne tik formaliai atliktų savo darbą, bet ir suteiktų jiems netiesioginę pagalbą – nuramintų, paaiškintų susidariusią situaciją, nurodytų, kur galima gauti psichologinę ar kitą konsultaciją. Be abejo, įveikti patiriamą stresą ar kitas psichologines problemas liudytojams geriausiai padėtų profesionalus psichologas (deja, Lietuvoje ikiteisminio tyrimo institucijose ir teismuose liudytojai, kaip ir kiti proceso dalyviai, kol kas neturi galimybės gauti psichologinę pagalbą).
Siekiant sumažinti liudytojų patiriamą stresą, kurį sukelia situacijos neapibrėžtumas, gali būti rengiamos specialios informavimo priemonės (pvz., informaciniai lankstinukai ir (ar) filmai apie pareigūnų taikomas nusikaltimų tyrimo procedūras ir pan.). Be to, pareigūnai taip pat turėtų ne tik išsamiai informuoti liudytojus apie taikomas procedūras, bet ir atkreipti dėmesį į bendravimo stilių (pvz., ar su liudytoju bendraujama mandagiai ir pagarbiai).
– Ne paslaptis, kad teismai dėl finansų stygiaus neturi nė vieno psichologo etato. Ar yra galimybių šią pagalbą gauti kitur, t. y. ne teisme?
Nemokama psichologinė pagalba teikiama Jaunimo psichologinės paramos centre, Vilniaus psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje, Vilniaus psichikos sveikatos centre, krizių centruose, poliklinikų psichikos sveikatos centruose, taip pat psichologinės pagalbos telefonais, internetinėse psichologų svetainėse ir pan. Aišku, galima kreiptis ir privačiai, bet tada psichologo konsultacijos bus mokamos (taigi tokia galimybe galės pasinaudoti ne visi).
Kita vertus, liudytojams arba kitiems proceso dalyviams specializuotą psichologinę pagalbą geriausiai galėtų suteikti teisės psichologai, tačiau kol kas tokia psichologinė pagalba nėra lengvai prieinama. Padėtis galėtų keistis, jeigu teismuose pagaliau būtų įsteigti psichologų etatai (kiek mums žinoma, jau buvo numatyta apygardos teismuose įsteigti po psichologo etatą, tačiau tam sutrukdė finansinės problemos). Galbūt dabar, kai šalies ekonominė būklė gerėja, šis sumanymas galiausiai bus įgyvendintas.