„Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „4“ į „3“)“, – nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame sprendime.
Teisėjo Žilvino Terebeizos priimtas sprendimas dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose dar neįsiteisėjo – suinteresuoti asmenys Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius dar galės pateikti apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui, jeigu su tokiu verdiktu nesutiks.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniuje gyvenančiai moteriai dar praėjusių metų gegužę Žirmūnų psichikos centre buvo diagnozuotas transeksualumas, o po kelių mėnesių ji savo lėšomis privačioje plastikos chirurgijos klinikoje atliko maksimalios krūtų redukcijos (pašalinimo) operaciją.
„Taip pat pradėjau pakaitinę hormonų terapiją, sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – socialinėje erdvėje esu matomas ir atpažįstamas kaip vyriškos lyties asmuo“, – teismui nurodė iki šiol kol kas kaip moteris dokumentuose identifikuojama vilnietė.
Po radikalių fizinės išvaizdos pokyčių moteris kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama ištaisyti lyties ir asmens kodo įrašus civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąją lytine tapatybe.
Tačiau Civilinės metrikacijos skyrius netenkino, nes kol Lietuvoje nėra priimtas Lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo.
Kita vertus, savo atsiliepime teismui skyriaus darbuotojai pripažino, kad nors Lietuvoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas tokio pobūdžio prašymas.
„Gavusi atsisakymą patenkinti prašymą dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktuose bei pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą Lietuvoje, esu priversta gyventi su faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo ribojimu“, – kreipdamasi į teismą nurodė translytis vyras, pažymėjęs, kad jam yra suvaržyta judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes yra kvestionuojamas pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas.
Be to, dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties ir asmens kodo įrašų biologinė moteris nuolat susiduria su žeminančiomis situacijomis – „yra priversta atskleisti savo lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo, diskriminacijos ar net fizinio smurto apraiškomis.“
Ypatingosios teisenos bylą išnagrinėjęs teismas patenkino prašymą.
„Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo, – nurodė teisėjas.
– Pastaroji kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip vyriškos lyties asmuo, dėvi įprastai su vyriška lytimi asocijuojamus drabužius, trumpai kerpa plaukus, kalba ir elgiasi „vyriškai“. Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjos lyties įrašo civilinės būklės aktuose pakeitimas pažeis viešą interesą ar kitų asmenų interesus, nepateikė. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas, dėl taikomos pakaitinės hormonų terapijos, krūtų redukcijos bei laikant save translyčiu vyru, pareiškėja socialinėje erdvėje atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį.“