Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad humanitarinių mokslų daktaras Vadimas Titorenka (jo vardas ir pavardė nuo tragiškai žuvusio sūnaus skiriasi tik viena raide – tėvas yra Titorenka, sūnus – Titarenka) nebegali tęsti kovos dėl palikimo. Nes pavėlavo.
Ginčą dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis išnagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė paskelbė, kad V. Titorenka praleido senaties terminą paveldėjimui pareikšti.
Tragiškai žuvusio bankininko tėvas teisme siekė įrodyti, kad jo marti ir anūkė esą neteisėtai gavo jam priklausiusius pinigus – daugiau kaip 66 tūkst. eurų. Teismas nutarė, kad nesutikdamas su palikimu 84 metų pensininkas turėjo jį ginčyti iš karto, kai tik apie tai sužinojo, o ne praėjus 5 metams.
„Man svarbiausia – teisingumas, tai vertinau visą gyvenimą ne tik žmonėse, jų santykiuose, bet ir valstybės ar politiniuose reikaluose, todėl man ši istorija yra apie savigarbą, vertybes ir garbę“, – sakė V. Titorenka, dar nežinantis, ar teismo sprendimą skųs aukštesnės instancijos teismui.
Kreipdamasis į teismą jis nurodė, kad po sūnaus laidotuvių sužinojo, jog jo DNB banke laikyti pinigai buvo pervesti į sūnaus sąskaitą kaip dovana sūnui. Pensininkas tikino, kad niekada pinigų nepervedė sūnui, o šis jo taip pat neprašė pinigų.
Jo sąskaitoje buvę pinigai buvo gauti už parduotą sodo namelį – jį pasistatė iš lėšų, kurias gavo už savo kūrybinį darbą – rusų kalba 50 tūkst. egzempliorių tiražu buvo išleista mokslinė knyga „Šeima ir asmenybės formavimas“, o lietuvių kalba – „Šeima ir asmenybė“.
Pinigai į sūnaus sąskaitą buvo pervesti pasinaudojant elektronine bankininkyste. Tačiau bankininko tėvas tikina, kad niekada net nebuvo sudaręs tokios sutarties, nors banko darbuotojai jam ir pateikė tokios sutarties kopiją. Ji pasirašyta, bet, anot pensininko, sutartyje esantis parašas yra visiškai ne jo. Na, šiek tiek panašus.
Tuo metu, kai pensininkas banke ėmė kelti triukšmą dėl esą dingusių pinigų, anot V. Titorenkos, jo namuose pasirodė sūnaus žmona Jekaterina.
„Ji, matyt, išsigando, todėl man atnešė pasirašyti paskolos sutartį – esą aš jai paskolinu pinigus, o ji man juos grąžins, mokėdama mėnesines įmokas, – pasakojo humanitarinių mokslų daktaras. – Sutartyje buvo nurodyta, kad kas mėnesį gausiu po 500 Lt, o tai reiškia, kad turėsiu gyventi dar daugiau kaip 40 metų – kreditas bus sugrąžintas, kai man sukaks 127 metai. Nesutikau pasirašyti, nes jaučiau, kad tai kažkokia klasta – juk pinigų nesu paskolinęs. Tada kartu su Jekaterina buvusi mūsų šeimos pažįstama moteris pasiūlė šią sumą padvigubinti bei apmokėti gydymo išlaidas, jeigu reikės.“
Su tokiu siūlymu V. Titorenka sutiko, nes, kaip šiandien sako, tuo metu nebuvo jokių vilčių, kad „įstatyminiu pagrindu“ prarastus pinigus atgaus. Juoba kad juos marti esą buvo pažadėjusi grąžinti gerokai anksčiau.
„Aš ja patikėjau, bet jokio susitarimo nepasirašiau“, – sakė jis.
Taip į V. Titorenkos sąskaitą, beje, jau kitame banke, kas mėnesį ėmė plaukti po tūkstantį litų, o du kartus – po 25 tūkst. Lt. Bet paskutinė įmoka buvo atlikta 2012 m. gruodį.
„Daugiau pinigų Jekaterina man nepervedė, su ja vengiau kalbėti šia tema, nors su ja susitikdavome ir kapinėse prie sūnaus kapo, maniau, kad netrukus pinigai bus pervesti, bet kai situacija nesikeitė, paskambinau jai į Oslą ir pasakiau, jog galbūt jau laikas išpildyti savo pasižadėjimą, – pasakojo V. Titorenka. – Tada sūnaus žmona labai supyko, sakė, jog prieš mane neturi jokių įsipareigojimų ir neprivalo mokėti iš savo asmeninių lėšų. Žinote, tada jai ir pasakiau, kad nereikia mokėti iš savų, o iš tų, kurie yra mano – dar buvo likę 230 tūkst. Lt (daugiau kaip 66 tūkst. Eur). Bet ji nesutiko.“
Pensininkas tikina, kad netrukus įvyko dar nemalonesni dalykai – jo sūnaus žmona nutarė parduoti sodybą prie Druskininkų.
Pensininkas kreipėsi pagalbos ir į sostinės policiją – čia buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, kai esą apgaulės būdu iš V. Titorenkos sąskaitos buvo pasisavinta 290 tūkst. Lt.
Bet beveik po metų jis gavo pranešimą, kad tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus tyrėja nustatė, kad V. Titorenka „faktiškai leido“ banke dirbančiam sūnui valdyti savo sąskaitą, „sutiko su atliekamomis tam tikromis operacijomis ir veikė savo rizika“.
Pagal banko pateiktus mokėjimo pavedimų dokumentus tyrėjai nustatė, kad daugumą operacijų iš pensininko sąskaitos atliko būtent jo sūnus – tai buvo padaryta ne tik iš jam priklausančio kompiuterio namuose, bet ir darbo vietoje. Toks vienas mokėjimų buvo ir su prierašu „tėvo dovana sūnui“, tačiau, anot pareigūnų, greičiausiai sūnus tikėjosi pinigus tėvui grąžinti, bet tam sukliudė netikėta jo mirtis.
Pareigūnai konstatavo, kad pensininkas veikė savo rizika – leido sūnui naudotis savo sąskaita, bet nesiėmė jokių priemonių kontroliuoti, kaip ji yra valdoma ir kokios operacijos yra atliekamos.
Tyrėjai apklausė ir žuvusio bankininko sutuoktinę J. Titarenko, bet ši patikino, kad į tėvo ir sūnaus finansinius reikalus niekada nesikišo.
„Man tebuvo žinoma, kad uošvis buvo kreipęsis į sūnų dėl patarimo, kur investuoti pinigines lėšas“, – patikino bankininkė. Ir pridūrė, jog vyro tėvui nebuvo siūliusi pasirašyti jokios paskolos sutarties.
Moteris taip pat nurodė, kad po tragiškos sutuoktinio žūties ji iš geros valios rėmė jo tėvą.
Humanitarinių mokslų daktaras, siekdamas susigrąžinti pinigus, teigė siekiąs tik teisingumo. „Juk ir palikimas būtų atitekęs Jekaterinai ir mano anūkei – jos vienintelės turėjo pirminę teisę, o kaip dabar bus, nežinau“, – V. Titorenka, jeigu būtų susigrąžinęs pinigus, būtų susiradęs moterį, kuri jį prižiūrėtų, nes pats yra labai silpnos sveikatos.
Tuo metu šiuo metu Norvegijoje dirbanti Jekaterina Titarenko anksčiau DELFI sakė, kad tai, ką apie ją ir jos šeimą pasakojo tragiškai žuvusio sutuoktinio tėvas, yra be galo skaudu ir net nesuvokiama.
„Tai yra netiesa, – pažymėjo moteris. – Ši tema man yra labai skausminga, labai skaudu ne tik man, bet ir mano dukrai, jo vienintelei anūkei, našlaitei, girdėti tokius nepagrįstus kaltinimus iš buvusių artimų žmonių.“
Moteris patvirtino, kad po sutuoktinio žūties Maljorkoje nutrūko santykiai su jo tėvu. „Aš jį palaikiau, nes tai yra senas, ligotas žmogus, mano žuvusio vyro tėvas, palaikiau geranoriškai tiek, kiek galėjau, – patikino ji. – Mes šiuo metu nebendraujame su juo, tai tiesiog taip susiklostė. Nieko bendro neturime, mes tiesiog nebendraujame, jis turi teisę, jeigu turi norą, gali bendrauti su anūke, niekas nesislapsto.“