Bet tik akimirkai – po baisios realybės atskleidimo nepilnametės laukė nauji išbandymai: reikėjo garsiai kalbėti apie tai, ką ji patyrė nuo 6 metukų, reikėjo pasakoti tai, ką jautė ir kodėl būtent ji tapo siaubingų nusikaltimų auka. Reikėjo iš naujo išgyventi tą baisų skausmą.
Jausti, kaip vėl ir vėl prievartauja.
Tai, ką ji patyrė būdama dar mažametė mergaitė, nežinojo niekas – net artimiausi žmonės. Ji bijojo kam nors pasakyti ne tik dėl to, kad iš pradžių net nesuprato, ką ir kodėl su ja daro, o ir dėl to, jog vėliau, kai jau suvokė, buvo gėda. Ir slėgė didelis nepasitikėjimo savimi jausmas: „O kas bus, jeigu manimi nepatikės? Jeigu pasmerks ir išsityčios?“.
Ji savo skausmą ilgai laikė savyje, neleido jam išsprūsti iš vaikiško kūno, o kraujuojančios sielos žaizdos vis gilėjo. Kaip ir kaltės jausmas.
„Kai mano dukrai buvo šešeri metukai, kartu iš Anglijos, kur gyvenome, grįžome atgal į Lietuvą, – pasakojo mergaitės motina. – Po kurio laiko pastebėjau, kad dukros elgesys yra pasikeitęs, tačiau apie tai, kas su ja vyksta, nieko nežinojau. Tik vėliau, kai jai buvo 13 metų, su manimi susisiekusi psichologė pranešė, kad mano dukra norės su manimi pasikalbėti – apie savo dėdę, kuris gyvena jos senelio namuose. Tuomet dar nieko nenutuokiau, bet paskui ji pasakė, kad nuo šešerių metukų buvo seksualiai išnaudojama. Ir tada pradėjo verkti. Paskui papasakojo, kad dėdė „padarė tai ir viskas tęsėsi iki šiol, sakė, jei tik aš pas dieduką, o dieduko su močiute nėra, jis daro, ką jam reikia“. Dukra sakė, kad anksčiau man apie tai nepapasakojo, nes bijojo, manė, jog ja nepatikėsiu.“
Baisi realybė atskleidė, kodėl mergaitė taip elgėsi
Pasikalbėti su motina apie tai, kas ne vienerius metus slėgė jauną sielą, mergaitę privertė psichologė – būtent jai mažametė pirmiausiai atvėrė savo kraujuojančias žaizdas.
„Mergaitei teikiau psichologinę pagalbą, kartą ji papasakojo, kad nuo šešerių metų senelio namuose prie jos priekabiavo, seksualiai išnaudojo bei ją lietė kažkoks dėdė, jos senelio sugyventinės sūnus, kuris ją, kai buvo vienuolika metų, išprievartavo, o tai tęsėsi iki jai suėjo trylika metų, – kalbėjo psichologė. – Mergaitei buvo nemalonu apie tai šnekėti, ji graudinosi, pasirodė nuoširdi, atvira, sutrikusi, pasimetusi ir liūdna.“
Anot jos, mergaitė apie tai bijojo papasakoti net savo motinai, nes su šia dažnai pykosi, be to, ji buvo labai griežta ir savo dukrą esą mušdavo bei bausdavo įvairiomis bausmėmis.
Mergaitės motina, išgirdusi, kas vyko senelio namuose, negalėjo suvokti, kaip tiek metų nieko nepastebėjo – matė, kad dukros elgesys buvo pasikeitęs, bet dėl to kaltino jauną šios amžių, manė, jog tai anksčiau ar vėliau praeis. Ji net negalėjo pagalvoti, kad dukra yra tapusi ilgą laiką besitęsiančio seksualinio smurto auka.
„Visą laiką turėjau problemų dėl dukros melavimo, manipuliavimo, ji net norėjo pabandyti narkotikų, alkoholio, rūkalų, dėl to ji vaikščiojo pas psichologus ir tik vienai psichologei išdrįso pasisakyti apie patirtą seksualinę prievartą – tik tada, kai išaiškėjo visa tiesa, supratau, kodėl taip vyksta su mano vaiku“, – pareigūnams nurodė mažametės motina.
Ji neslėpė, kad po to, kai dukra garsiai prabilo apie patirtą seksualinę prievartą, šiai pasidarė dar blogiau – mergaitė pradėjo save žaloti.
„Tai buvo labai sunkus periodas, bet žinau, jog pasakodama apie tai, kas įvyko, ji tikrai nemeluoja, savo dukrą labai gerai pažįstu, – sakė motina. – Kai jai paaiškinau, jog reikės viską papasakoti policijai, ji nedelsdama sutiko – man nekilo abejonių, kad dukra meluoja, dėl to nieko nelaukusi ir iškviečiau policiją.“
Papasakoti tai, ką patyrė senelio namuose, mažametei nebuvo lengva, bet ji sugebėjo. Ir, laimei, ji buvo apklausta tik vieną kartą – teisėsaugos pareigūnai nutarė mergaitės netraumuoti, nes vien su ja bendravusių psichologų pateikti vertinimai apie mažametės išgyvenimus buvo šokiruojantys.
Anot jų, mergaitė apie įvykius senelio namuose, kur ją seksualiai išnaudojo senelio sugyventinės sūnus, pasakojo nuosekliai, nepateikė daug detalių, kalbėjo nenoriai, bet nurodė, kad ją „išprievartavo dieduko sugyventinės sūnus.“
Jos kūno kalba išdavė, kokius baisius išgyvenimus patyrė. Ir dar ateityje patirs, nes tokių dalykų pamiršti neįmanoma.
„Viskas prasidėjo, kai buvo 6 metai, dieduko sugyventinės namuose, – kalbėdama apie baisius įvykius mergaitė net apsiverkė. – Kai man buvo 11 metų, tada mane išprievartavo… Iš pradžių sakydavau, kad man nepatinka, priešindavausi, bet jis neklausydavo, paskui tiesiog pasiduodavau… O nuo 13 metų tiesiog nebeeidavau pas dieduką.“
Tuo metu viena psichologių, ilgą laiką bendravusi su mergaite, sakė, jog ši aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad senelio namuose jos dėdė čiupinėjo jos privačias kūno vietas ir ją prievartavo…
Neturėjo artimo žmogaus, kuriam ji galėtų atsiverti
„Mergaitė sakė, kad pirmą kartą ją pradėjo liesti, kai jai tebuvo 6 metukai, viskas vyko iki 13 metų, o 11 metų ją išprievartavo, – kalbėjo ekspertė. – Kiek buvo prisilietimų, mergaitė negalėjo pasakyti, o išprievartavimų buvo apie 10 kartų, paskutinis kartas buvo, kai jai buvo 13 metų.“
Anot jos, dėl patirtos seksualinės prievartos mergaitė yra linkusi slopinti emocijas, neatvirauti, noras pasipasakoti apie patirtą seksualinę prievartą psichologei kilo spontaniškai. Turbūt tą akimirką ilgai slėptas skausmas išsprūdo į laisvę.
„Kai mergaitei buvo 6 metai, ji negalėjo visiškai suvokti veiksmų reikšmės, todėl negalėjo jiems priešintis – tokio amžiaus vaikas neturi žinių apie lytinius santykius, todėl niekaip negali tam priešintis, jis net negali nuprognozuoti įvykių eigos, – kalbėjo viena ekspertė. – Vėliau, palaipsniui, ji iki 13 metų įgijo žinių apie tai, kas yra lytiniai santykiai. Ji ir pati yra sakiusi savo mamai, kad tada, kai suvokė, ką patyrusi, tuomet nusprendė pasipasakoti. Jeigu vaikas nežino, kas yra lytiniai santykiai ir seksualinė prievarta, jis ir nesipriešina, nes nežino, kad yra reikalinga priešintis, kokias pasekmes tai sukelia. Vėliau, mergaitės žodžiais tariant, ji bijojo dėdės, bijojo, kad niekas ja nepatikės, abejojo, jog apskritai kas nors patikės ja, maža mergaite, o ne suaugusiu vyru.“
Anot jos, priešinimasis susideda iš to, kiek vaikas suvokia: „Jei vaikas suvokia, tuomet gali priešintis. Šiuo atveju pilno suvokimo ir žinių nebuvo, vadinasi, ji ir dėl savo žinių ir dėl savo tam tikros emocinės būsenos – baimių, vienišumo, negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams, negalėjo aktyviai išreikšti savo nesutikimo tiems veiksmams.“
Ekspertė pabrėžė, kad psichologine prasme atsivėrimas apie psichologinę prievartą yra labai sudėtingas.
„Tai priklauso nuo vaiko amžiaus – jei vaikas nesuvokė, kad tai yra seksualinė prievarta, neleistini veiksmai, tuomet jis ir negali atsiverti, nes nežino, jog tai reikia daryti, nes tiesiog apie tai neturii žinių, – tęsė ekspertė. – Mergaitė išgyveno jausmą, kad jos niekas neužars. Tai labiau atskleidžia jos santykius su suaugusiais artimaisiais. Ji neturėjo artimo žmogaus, kuriam ji galėtų atsiverti. Ji atsivėrė psichologei, nes tą dieną pamatė dėdę parduotuvėje. Ir jai sutapo laike, kai ji tą dieną nuėjo pas psichologę. Jai dėdės pamatymas sukėlė tokius neigiamus išgyvenimus, kad jai kilo noras pasidalinti su psichologe.“
Anot psichologės, pasakodama apie praeities įvykius mergaitė „itin emocingai išgyveno, o jos emocijos rodė parodymų tikrumą“.
Reikėjo laiko, kad nusiramintų
„Tai rodo, kad jai tikrai buvo taip ir, svarbiausia, jai laiku nebuvo suteikta psichologinė pagalba, orientuota į šių psichotraumuojančių įvykių įveiką, – sakė ji. – Su mergaite buvo aptarta daug skausmingų temų, pabaigoje jos emocinė raiška, kūno kalba buvo ypatingai stipriai išreikšta, kalbant apie patirtą seksualinę prievartą. Pastebėjau jos padidintą jautrumą apskritai dėl jos gyvenimo aplinkybių, bet jautrumo kreivė stipriai šoko aukščiau, kai buvo kalbėta apie tiriamus įvykius, dėl to net buvo reikalingos pertraukos, laikas nusiraminti. Mergaitė sunkiai tramdėsi, kalbėdama apie dėdę, jo veiksmus jos atžvilgiu.“
Kad seksualiai išnaudojo mažametę mergaitę, jos senelio sugyventinės sūnus kategoriškai neigė – vyras teigė, kad apskritai gyvenime su niekuo nėra turėjęs lytinių santykių.
„Vienintelis mano kaltės įrodymas byloje yra nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji lankydavosi bute, kuriame gyvenau“, – vyras aiškino, jog vien šių aplinkybių buvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad jis tvirkino bei žagino ilgą laiką nukentėjusiąją mergaitę.
Jis taip pat nurodė, kad mergaitė yra linkusi meluoti bei fantazuoti, o esą šias aplinkybes patvirtino jos motina, kuri dukrą charakterizavo „kaip nevaldomą, nekontroliuojamą, neturinčią jokio nuoširdumo ir kuri rūpinasi tik savimi.“
Bijojo, kad taps pajuokos objektu
Tačiau tokie argumentai neįtikino baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teisėjų, kurie pažymėjo, kad jiems nekyla abejonių dėl seksualiai mažametę išnaudojusio vyro kaltės, be to, teisėjai nepatikėjo, jog vyras nėra turėjęs lytinių santykių su moterimi – vienos apklausos metu pats papasakojo, jog palaikė intymius santykius su moterimis.
„Seksualinė prievarta – tai įvykis, dėl kurio žmogus patiria didelį stresą, stiprius dvasinius sukrėtimus, todėl tai, kad nukentėjusioji apie seksualinės prievartos veiksmus gana ilgą laiką niekam nepasakojo, nesuteikia pagrindo išvadai, jog ji išsigalvojo apie juos ir kalbėjo netiesą, – nurodė baudžiamąją bylą išnagrinėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai. – Paprastai tokio pobūdžio bylose vaikai dažniausiai nekalba apie seksualinį smurtą, nes mano, kad niekas tuo nepatikės; patys jaučiasi kalti dėl buvusios prievartos; bijo būti nubausti; bijo prievartautojo grasinimų; jiems gėda apie tai kalbėti; gina prievartautoją, bijo, kad jį suims, ypač jeigu prievartautojas yra artimas vaikui žmogus; bijo tapti pajuokos objektu; neturi kam pasipasakoti; kartais vaikai nežino žodžių, kuriais galėtų įvardinti, kas su jais vyksta ir kt., tačiau vaikai gali ir spontaniškai papasakoti, jog patyrė seksualinį smurtą, ypač medikams, dirbantiems su vaikais.“
Anot teisėjų, šiuo atveju tokia panaši situacija ir buvo susiklosčiusi: „Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji niekam, net savo motinai, nepasipasakojo apie patirtą seksualinį smurtą, nes manė, kad ja nepatikės, jog mama nelabai jos išklausydavo, bijojo, jog „kiti žiūrės į ją“; kad psichologė privertė ją papasakoti viską mamai.“
Teisėjų kolegijos vertinimu, logiška, kad nukentėjusioji, patyrusi psichologinę traumą, sukrečiančius patyrimus, susijusius su didžiuliu emociniu krūviu, neturėdama savo aplinkoje artimų žmonių, kuriems galėtų pasipasakoti, ilgą laiką niekam neprasitarė apie patirtą seksualinę prievartą.
Pasak teismo, ekspertės, vertinusios mažametės parodymus, nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima ja tikėti.
„Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, taikytomis metodikomis ir pateiktomis išvadomis, – nurodė teismas. – Kaip matyti iš ekspertizės akto, eksperčių paaiškinimų, ekspertizės metu mergaitė tuos nemalonius jausmus taip pat jautė ir nukentėjusiosios reakcijos buvo pakankamai išreikštos į byloje nagrinėjamus įvykius, t. y. bendraujant abstrakčiomis temomis, apie jos ankstesnes patirtis ir išgyvenimus mergaitė buvo vienokia, o pradėjus kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, ji akivaizdžiai pasikeisdavo, pasikeisdavo jos elgesys, emocijos, kalbėsena. Šios eksperčių stebėtos emocijos labai akivaizdžiai siejosi su turiniu, tai, kad jai buvo nemalonu, buvo adekvatu pasakojimo turiniui. Taip buvo įsitikinta, kad vaikas pasakojo realius, su ja vykusius dalykus.“
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad mažametė negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams: „Nusikaltimo padarymo metu mažametė nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams. Jos dėdė taip pat atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir tokiais veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.“
Teismas nusprendė, kad mažametę išžaginęs bei seksualiai tvirkinęs vyras už grotų privalės praleisti 6 metus, be to, jis nukentėjusiajai turės sumokėti 5 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Kaltinamasis padarė tris tyčinius nusikaltimus, tarp kurių vienas – labai sunkus, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir vienas asmens sveikatai padarė prieš ypač pažeidžiamą auką, t. y. mažametį vaiką, kuriam buvo sukelti susirgimai, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu“, – teismo teigimu, vyro nusikalstami veiksmai tęsėsi gana ilgą laiką (nuo nukentėjusiosios 6 iki 13 metų), o šios aplinkybės rodo itin didelį jo padarytų nusikaltimų pavojingumą.
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |
