Itin sudėtingos ir daugybę nusikalstamų veikų apimančios baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamųjų likimas yra patikėtas trims teisėjams – kolegijai pirmininkauja teisėja Nijolė Žimkienė, jai talkina Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Į kaltinamųjų suolą sėdo buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, iki šiol Seimo nario mandato neatsisakęs buvęs jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius, buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis (liberalas) ir Vytautas Gapšys (darbietis) bei politikus, įtariama, papirkinėjęs ir jiems nurodymus davęs buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Šioje byloje teisiami ir trys juridiniai asmenys – Liberalų Sąjūdis, Darbo partija ir koncernas „MG Baltic“. Jiems byloje atstovauja advokatai.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisėjai suplanavo dar prieš tris savaites, kai susipažinę su Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus pateikta bylos medžiaga nustatė, kad nėra jokių kliūčių aiškintis politikos ir verslo atstovams pateiktus kaltinimus. Dėl užimtumo kituose procesuose teisėjai pirmąjį posėdį paskyrė neįprastai anksti – 8 val. ryto.
Į pirmąjį teismo posėdį kaltinamieji ir net dešimt jų gynėjų atvyko dar gerokai prieš posėdį, tik E. Masiulis pasirodė lygiai 8 val. Tuo metu G. Steponavičius neatvyko į teismą.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikyti atvyko šioje itin sudėtingoje byloje tyrimą atlikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Paklaustas, kaip vertina paviešintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiagą, dėl korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs E. Masiulis sakė: „Manau, kad tai yra medžiaga, kuri paremta suklastotais dokumentais, joje labai daug netiesos, šiuo atveju man atrodo, kad negalima išvis teisingumo vykdyti Seime, Seimas yra visai kita institucija, kuri pirmiausia yra atsakinga už įstatymų leidybą, o tokios medžiagos paskelbimo tikslas yra iš anksto suformuoti visuomenei tam tikrą opiniją, kas gali trukdyti teisminiam procesui Jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, o aš noriu tikėti, kad mes gyvename teisinėje valstybėje.“
Atnaujinta 8.18 val.: Teismas pradėjo procesą: teisėjų kolegijos pirmininkė paskelbė, kokiais baudžiamojo įstatymo straipsniais yra kaltinami buvę politikai ir verslininkai. O tada G. Steponavičiaus advokato pasidomėjo, kodėl kaltinamojo nėra teismo salėje – paaiškėjo, kad liberelas nutarė, jog jo darbas Seime yra svarbiau, nei jam pateikti kaltinimai ir išvyko į komandiruotę užsienyje. Ją parlamentaras suplanavo dar balandį.
„Tai tik pirmas posėdis, prašau nagrinėti man nedalyvaujant, jeigu įmanoma“, – G. Steponavičius teismui nurodė net datas, kada jis ateityje negalės dalyvauti teisme, nors pagal įstatymus jo dalyvavimas yra privalomas ir net pateisina nebuvimą darbe.
Iš Seime gautos informacijos aiškėja, kad G. Steponavičius su grupe parlamentarų į Suomijos sostinę Helsinkį išvyko antradienį – komandiruotė suplanuota trims dienoms. Čia politikai buvo suplanavę susitikti su švietimo sistemos atstovais, taip pat trečiadienį bendravo su lietuvių bendruomene.
Prokuroras J. Laucius nurodė, kad bylos nebus galima nagrinėti nedalyvaujant G. Steponavičiui, kuriam tyrimo metu nėra paskirta jokia kardomoji priemonė.
Atnaujinta 8.23 val.: „Tai tik pirmas posėdis, prašau nagrinėti man nedalyvaujant, jeigu įmanoma“, – G. Steponavičius teismui nurodė net datas, kada jis ateityje negalės dalyvauti teisme, nors pagal įstatymus jo dalyvavimas yra privalomas ir net pateisina nebuvimą darbe.
Kitų proceso dalyvių šiuo klausimu teismas nutarė neišklausyti ir palaukti, kol į Lietuvą grįš G. Steponavičius (žadėjo grįžti šiandien popiet).
Tuo metu koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareiškė, kad teisėjų kolegijai turės nušalinimą. Ką konkrečiai iš teisėjų jis nori nušalinti, advokatas kol kas nenorėjo pasakyti. Aiškėja, kad tokių prašymų bus ir daugiau, tačiau kaltinamųjų gynėjai juos nori išsakyti teismui teisiogiai, todėl apie tai garsiai dar nekalba.
Teismas nutarė surengti kitą organizacinį posėdį, jis įvyks penktadienį 13 val. Šio posėdžio metu bus sprendžiami organizaciniai klausimai: išklausyti prašymai dėl nušalinimų.
Atnaujinta 8.40 val.: Po teismo prokuroras J. Laucius nebuvo linkęs prognozuoti, kiek laiko tęsis ši byla, nes jau iš pirmojo posėdžio kyla minčių, jog jis gali būti vilkinamas. „Manau, gyvenimas parodys, kada mes turėsime sprendimą“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu vieninteliam G. Steponavičiui, kuris neatvyko į pirmąjį posėdį, nebuvo skirta jokia kardomoji priemonė, J. Laucius sakė: „Kardomosios priemonės skiriamos tada, kai yra tam pagrindai. Tikimybė, kad šiuo metu šios kadencijos Seimo narys slapstysis ar bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, yra minimali, ar praktiškai jos nėra, tai priėmėmė sprendimą, kad nereikia šiam žmogui“.
Prokuroras mano, kad G. Steponavičiaus nedalyvavimas teisme yra pateisintas: „Pateikti dokumentai byloja, kad priežastis gali būti ir svarbi – tarnybinių Seimo nario pareigų vykdymas, kurios buvo suplanuotos dar iki šio posėdžio.“
Atnaujinta 9.00 val.: Tuo metu kyšio paėmimu kaltinamas E. Masiulis sakė, kad yra nusiteikęs bylos nagrinėjimui.
„Esame nusiteikę dirbti, bet matome, kad yra labai daug dalyvių, o kai visi sėdi vienoje valtyje, yra tokios taisyklės, kai kuris nors vienas paskirtu laiku į valtį neatsidėdo, yra nukeliamas posėdis, – sakė jis. – Noriu palinkėti, kad rytoj atidėtas posėdis įvyktų ir visi dalyviai jaustų pareigą atvykti.“
Buvęs liberalų lyderis teigė, kad jau porą metų nepalaiko jokių ryšių su G. Steponavičiumi – tai jam yra uždraudę prokurorai.
Paklaustas, ar atskleis tą skandalingą informaciją, kurią žadėjo pasakyti iš karto po kyšio paėmimo, E. Masiulis sakė: „O jums per pastarąjį mėnesį dar neužteko žinių, ką? Aš manau, kad jau nebespėjate tas žinias kelti, o jeigu rimtai šnekant, teismas yra ta vieta, kur vykdomas teisingumas ir manau, kad būtent čia, teisinėmis priemonėmis, laikantis įstatymų ir bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas. Tikrai visą tą laikotarpį nuo kovo mėnesio, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, visas šis laikotarpis, patikėkit, buvo niekam turbūt nelengvas, bet, manau, kad Seimas, Seimo komitetas, atlikdamas tyrimą viršijo savo kompetencijos ribas ir pradėjo vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtų savo darbą. Jeigu tikslas prieš teismo procesą suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad iš tikrųjų įvyko kažkokie labai baisūs dalykai, ir mano pavardė yra minima, bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais, nes yra faktinių neatitikimų, yra įrašyti VSD pažymoje.“
E. Masiulis sakė, kad šiuo metu jis labiausiai galvoja apie gynybą ir kokius argumentus pateikti, kad teisiniu keliu įrodytų savo nekaltumą. Tuo metu apie pateiktus kaltinimus nekalbėjo: „Aš laikausi labai aiškios nuostatos – kada prasidės teismas, kada turėsiu galimybę pirmiausiai teisme pateikti savo vertinimus, tada labai mielai pasidalinsiu su savo vertinimais.“
Jis taip pat nesiryžo prognozuoti bylos baigties, o paklaustas, ar pasibaigus procesui bus įkalintas, atsakė klausimu: „O jūs kaip galvojate?“.
Koncernas buvo nusitaikęs į keturias partijas
Korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Prie bylos yra pridėta daugybė pareigūnų slapta užfiksuotų pokalbių vykdant ne tik sekimą, bet ir klausantis pasikalbėjimų telefonu. Tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.
Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui.
Sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.
„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – yra sakęs STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. – Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų įtakoti jų sprendimai ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“
Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.
„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.
Ateityje žadėjo „dirbti kartu“
Pareigūno teigimu, kyšių ėmimu kaltinami politikai su verslininku R. Kurlianskiu palaikė itin artimus santykius ir jie buvo įsipareigoję spręsti bet kokius jo prašymus ateityje, taip pat žadėjo „dirbti kartu“.
R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.
R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.
Didžiausias kyšis – E. Masiuliui
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
VRK nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. VRK šias išlaidas pripažino Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis ir konstatavo, kad partija šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo VRK vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur.
Po korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.
Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų Sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. 200 Eur kyšis buvo paduotas kartu su koncerno gaminamos degtinės suvenyrine dėžute grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.
„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.
E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.
Norėjo gražiai atrodyti per televiziją
Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų Sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
„Vytukas“ sutiko vykdyti nurodymus
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, anot prokurorų, už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats
Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.
Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.
Daugiau apie „MG Baltic“ korupcijos bylą, joje surinktus įrodymus ir pareigūnų slapta užfiksuotus pokalbius skaitykite DELFI susijusiuose straipsniuose.