Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas tęsia darbą – pirmadienį teisėjų kolegija toliau klausėsi slapta pareigūnų įrašytų pokalbių. Be to, paaiškėjo, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis buvo pažeidęs jam skirtą kardomąją priemonę.
„Gustaini, ar buvote atsižymėti (policijoje)?“ – vos tik prasidėjus teisiamajam posėdžiui į kaltinamąjį, buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoją kreipėsi teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja Nijolė Žimkienė.
„Taip, buvau“, – kiek nustebęs atsakė buvęs politikas.
Teisėjų kolegijos pirmininkė pranešė, kad po paskutinio posėdžio paskelbus mėnesį trukusią pertrauką, kurios metu Š. Gustainiui paskirtas valstybės advokatas panoro susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas spalio 21 d. teismas gavo teisėsaugos raštą, kuriame nurodoma, jog Š. Gustainis buvo pažeidęs jam skirtą kardomąją priemonę – spalio 1 d. neatvyko atsižymėti į policijos komisariatą.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas toliau klausosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų slapta įrašytų pokalbių – šįkart pradėta klausyti dabar jau buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuomečio Darbo partijos pirmininko pavaduotojo Vytauto Gapšio pokalbio, įvykusio 2015 m. lapkričio 30 d.
Politiko ir verslininko susitikimas įvyko viename sostinės restorane. Apie ką jie kalbasi, sunku suprasti, tačiau iš bendrų frazių girdėti, kad buvo kalbama ne tik apie politinius procesus Seime, bet ir asmeninius reikalus.
Apie ką tarpusavy kalbėjo, V. Gapšys ir R. Kurlianskis žadėjo pakomentuoti tik tada, kai bus išklausyti visi pokalbiai.
„Į klausimus atsakysiu išklausęs visus pokalbius“, – sakė V. Gapšys. Jis pridūrė, kad tik išklausius visus slapta viešosiose vietose ir telefonu įrašytus pokalbius bus galima susidaryti bendrą vaizdą.
Vėliau buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas žurnalistams prisipažino, kad pirmadienį teisme pagarsintuose pokalbiuose jis su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu kalbėjosi apie konservatorių partijos lyderį Gabrielių Landsbergį ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Pasakė, kad Landsbergis buvo pasikvietęs poną Kurlianskį papietauti, po to pakalbėjome ir apie Landsbergį, tai žinot, susitinkam, pakalbam ir įvairiomis temomis, nematau čia nei nieko blogo, kad jie susitiko, nors, tiesa, dabar politinėje arenoje įžvelgiama kaip didžiausia blogybė, kad kažkas kalbasi, turėtų vieni su kitais nesikalbėti, tai būtų geriausia, geriausia būtų uždaryti atskiruose kabinetuose ir tik sekretorė raštus nešiotų, bet tokio gyvenimo nėra, todėl žmonės ir kalbasi, sprendžia politinius klausimus, tai normalus dalykas, – sakė V. Gapšys. – Kaip supratau, jie turėjo pietus, tai mes pakalbėjome irgi, kaip jiems sekėsi.“
V. Gapšys neslėpė, kad šio pokalbio metu su R. Kurlianskiu kalbėjosi ir apie prezidentę. „Buvo susitikimas Prezidentūroje ir kalba ėjo apie (generalinio) prokuroro skyrimą, nes tuo metu buvo įtampa tarp Seimo ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tai tiesiog kalbėjau nuotaikas iš susitikimo su prezidente“, – sakė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs politikas.
Apie konservatorių lyderį G. Landsbergį su R. Kurlianskiu kalbėjosi ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, šio pokalbio metu minėjęs ir valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį. Tuometis liberalų vedlys pasakojo apie 2016-2020 m. vykstančius Seimo rinkimus ir užsiminė, kad pergalės atveju galėtų su konservatoriais sudaryti bendrą Vyriausybę. O svarstant jos sudėtį, anot E. Masiulio, svarbus ir prezidentės žodis.
Pokalbio metu E. Masiulis negailėjo kritikos valstiečiams – partijos narius vadino lūzeriais, minėjo dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą bei dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, kuris „žymiai daugiau proto turi“.
Kodėl „valstiečiai“ yra „lūzeriai“ ir kodėl su R. Kurlianskiu politikas kalbėjo apie G. Landsbergį, šiandien E. Masiulis nesako – teisme pareiškė, kad visus slapta užfiksuotus pokalbius pakomentuos tik tada, kai bus išklausyti visi įrašai.
„Aš visus pokalbius komentuosiu, kai visi bus paviešinti ir esu pasiruošęs atsakyti į kiekvieną klausimą, kuris kyla dėl pokalbio, o čia mes girdėjome, kad politikas daug kalba apie politinę virtuvę, būtų keista, jeigu aš kalbėčiau apie chirurgiją arba kitas sritis, kalbu apie tai, kas man labiausiai suprantama ir buvo labiausiai žinoma“, – sakė E. Masiulis.
Domino Žemės ūkio ministerijos pinigai
Iš kito teisme pagarsinto pokalbio, kuris buvo įrašytas 2015 m. gruodžio 5 d., aiškėja, kad V. Gapšys ir R. Kurlianskis kalbėjosi apie tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę skirstant lėšas žiniasklaidai.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad R. Kurlianskio prašymu V. Gapšys bandė paveikti tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kuri turėjo priimti koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ finansiškai palankius sprendimus skirstant Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetus. Už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (vėliau pakeitė pavadinimą į „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) – jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien 2015 m. per aštuonis mėnesius koncerno valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės kampanijos: daugiau kaip 420 tūkst. Eur.
Tačiau koncernas norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau, kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos – viešinimui 2015-2017 m. ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7 mln. 437 tūkst., o NMA – 2 mln. 027 tūkst. Eur.
Informacijos apie žemės ūkį viešinimas 2015 m. sudomino Viešųjų pirkimų tarnybą – jos atstovai nustatė, kad konkursą laimėjusi bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir pareikalavo nutraukti sutartį. Bet su tuo nesutiko NMA – kreipėsi į teismą. Tik jo sprendimas nebuvo palankus – teisėjai nurodė sutartį nuo 2016 m. kovo 1 d. nutraukti. Kol sutartis dar galiojo, ŽŪM papildomai NMA skyrė beveik 600 tūkst. Eur viešinimui, kuriuos norėta paskirstyti žiniasklaidai neskelbiamų derybų metu. Bet nesuspėta ir pinigai vėliau buvo grąžinti ministerijai.
Viešųjų pirkimų tarnybos įsikišimas labai pakenkė „MG Baltic“ – žiniasklaidos grupę kontroliuojantis R. Kurlianskis net prašė V. Gapšio pagalbos. Tuo metu, kai teismas nagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybai iškeltą bylą, verslininkas su „darbiečiu“ susitiko prie Seimo esančiame restorane „Stebuklai“ ir aptarinėjo, kaip koncernui gauti kuo daugiau pinigų iš valstybės finansuojamų projektų, nes „darbiečių“ deleguota ministrė vadovavo ŽŪM.
„Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA ta prasme ir viešinimo biudžetus ir jų perskirstymą, – į V. Gapšį slapta įrašyto pokalbio metu kreipėsi R. Kurlianskis. – Tai vakar buvo tokia, aš lapuką išsitrauksiu. Reiškias taip, buvo Žemės ūkio Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija, reiškias, teikė viešinimo biudžetų paskirstymą. Ir patvirtino – žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų šešioliktiem (2016 m. – DELFI), Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė 300 tūkst. Ta prasme, nu, viso proporciją biškį įsivaizduojat? Dabar vienas klausimas būtų, reiškias, sekantis, ar čia yra Virginijos (Baltraitienės – DELFI) ir Eriko (Bėronto – DELFI) nesutarimų klausimas, ar čia yra merginos Jolantos (Butkevičienės – DELFI) žaidimas? Bet į šitą atsakyti nebūtina. Nes, atrodo, atrodo, nu, kad ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus (2015 m. – DELFI) neįsisavino. Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man, rodos, to didelio, ir toks įspūdis, kad tie pinigai vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems. Kiek, kiek tu tame kurse, ne kurse?“
V. Gapšys neslepia, kad yra „kurse“ ir prisipažįsta, jog apie viešinimo projektus ne kartą kalbėjosi su ministre V. Baltraitiene, kurią bandė paprotinti, jog pirkdama žiniasklaidoje reklaminius siužetus ir pati, kaip politikė, sulauks žiniasklaidos dėmesio. Bet, anot ištikimo „darbiečio“, ministrė patikino, jog nuspręsta pinigus skirti visoms žiniasklaidos priemonėms.
„Žinai, mes kaip sakyt, visiems... – sako „darbietis“. – Matai, aš nežinau, kaip ten tuos perskirsto, ir ten iš tikrųjų Jolanta (Butkevičienė – DELFI), aš taip įtariu, kad žaidžia, nes aš ne iš vieno sakiau, ir aš nu, Virginiją (Baltraitienę – DELFI) ne kartą įspėjau. Sakau, nu, sakau, nu, jūs tiesiog jūsų žaidimas baigsis niekuo, ta prasme, ne kažkokiu kriminalu, bet tiesiog niekuo, nes jūs neįsisavinsit, neturėsit pinigų. Aš sakiau, kaip tik priešingai, sakau, meskit tenais. Ir jums, sakau, tiesiog turėsit galimybę kalbėti, kai eterį gausit. Bet aš įtariu, kad čia įvyko dėl to, kad turbūt jinai gal ją ir spaudžia, kad sako, mes neturim pinigų. Mes iš partijos pozicijos sakom – jūsų nesimato eteryje. Tai gal sugalvojo tokį būdą, kaip pasiimti pinigų, kad turėtų eterį. Bet jeigu jie neįsisavins po to, tai...“
Tačiau toks atsakymas R. Kurlianskio netenkina – iš baudžiamojoje byloje esančio pareigūnų slapta įrašyto pokalbio girdėti, kaip verslininkas kalba apie „atkatus“ – vadinamąsias duokles.
„Ar ta prasme, NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint to ten, sakykim, kitų interesų, kurie ten eina taip, kaip turi eiti, – tęsia koncerno viceprezidentas. – Ta prasme, pagal tai, kiek srautą duoda. Bet aš manau, kad Virginija (Baltraitienė – DELFI) gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ko nori. Problema, problema, aš galiu pasidalint įspūdžiais (...) Jeigu jinai dalinasi ten, kur reikia, tai ne mano reikalas.“
„Pas mus buvo principinis pasakymas šioj vietoj, – nurodo V. Gapšys. – Jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos! Ta prasme, tas buvo nuo pat kadencijos pradžios. Pasakyta, jokių, ta prasme, kad nebūtų jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme, mes pasakėm taip: jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių, tai sakėm, mums tas yra svarbu. O mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi, nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar... ir dar supranti, su papildomom rizikom visom.“
„Darbietis“ taip pat pažadėjo, kad susitiks su V. Baltraitiene ir „subtiliai užsimins“ apie pinigus, bet čia R. Kurlianskis pasipiktina, kad 2016 m. viešinimui nutarta skirti mažesnę nei ankstesniais metais sumą – vos milijoną eurų.
„Taip, tai mes tą žinom, ir pati Virginija net ir pasakius buvo – jai tiesiog stabdo, bet aš taip įtariu, tai čia žinai, ten lygtai gal Prezidentūra sako, bet aš taip įtariu, kad ten premjero (tuo metu juo buvo Algirdas Butkevičius – DELFI) labiau, žinai, kaip visada“, – pareiškia V. Gapšys.
Kad viešinimui turi būti skirta mažiau lėšų ir jos turėtų kuo skaidriau panaudojamas, pripažįsta žinantis ir R. Kurlianskis: „Prezidentūra yra nedviprasmiškai nurodžiusi Vilytei (Diana, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė – DELFI) stabdyt bet kokius viešuosius viešinimo pirkimus, žinai. Šitą reikia žinot.“
Prezidentūros įsikišimas nė kiek nenustebino V. Gapšio: „Jo, bet aš taip įsivaizduoju, žinai, gal žinai, gali būti, kad ir supranti, galbūt pirmoj įsivaizduoju taip, jie kaip pamatė, kad ten yra ŽŪM'e ten tie visi nemaži pinigai. Tai natūralu, kad visom tarnybom tai yra kaip ir rizikos veiksnys, kur sako, galima gal... kažką tai surasti, ant jų užsikabinti. Bet kadangi bent jau pačioj pradžioj pas mus buvo labai aiški politika ir, ta prasme, tą politiką mes transliavom pakankamai atvirai, ta prasme, ir čia, ir kanalams, ir visiems kitiems, ir agentūroms. Ir mes, žinai, to neslėpėm. Tai turbūt, žinai, kažkurį laiką pastebėjo, pastebėjo ir nusprendė, kad čia yra dar blogiau, žinai. Ta prasme, jie pinigų neima, prisikabint nėra kur, o jie dar gaus eterio, tai tada bus dar blogiau, ta prasme. O mes pasieksim tiesiog teisėtais, teisėtomis... visomis priemonėmis pasieksim dar geresnį rezultatą. Tai, matomai, nusprendė, kad geriau tada yra trukdyti. Nes esmė yra kokia, ir stabdo tokiu būdu, kad žinai, nesako, kad kas nors blogai, bet ir neleidžia toliau eiti. Visokiom procedūrom, žinai, visa kita.“
„Šiaip Virginija yra ne ta, kuri nesusitvarkanti, tas vat, keista man“, – prisipažįsta R. Kurlianskis. O V. Gapšys atkerta, kad apie tai ne kartą su ministre kalbėjosi.
V. Gapšys: „Ne, tai žinai, mano čia toks, tokia ir veikla, čia mes apie tą kalbam vos ne kiekvieną, žinai, savaitę su ministrais ir sakom, jeigu jūsų nematys. Vat, šiandien, vat irgi iš Kretingos mūsų partiečiai, net eiliniai partiečiai jie puikiai suvokia. Sako, mūsų ministro nemato regioninėj žiniasklaidoj, nu, sakau, nu ką aš galiu padaryt, aš gi ne, nemokėsiu partijos pinigų už tai, kad dar ministrus parodyt.“
„Nu jau visai, nu, jie patys turi pakankamai kai kurie“, – atkerta R. Kurlianskis. O čia V. Gapšys tęsia: „Tai palauk, tai jie, jie čia turėtų dar prie to prisirašinėt, kad jie Darbo partijos ministrai, žinai, bet nu jau to neprašom. (...) Dėl to, žinai, man keista ten buvo, bet žinai, bet dėl to aš buvau sakęs (V. Baltraitienei – DELFI), kad tą Jolantą (Butkevičienę – DELFI) sakiau, tu ją daryk viešųjų ryšių specialiste. Ta prasme, nu, tu neprileisk jos prie pinigų. Nes sakau, nu negerai, žmogus atėjęs iš žiniasklaidos, kur turėjęs tam tikrų, žinai, ir interesų, konfliktų. Sakau, nu jisai, nu, nu jis tiesiog natūraliai greičiausiai taip veiks. Vargu ar bent vienas iš mūsų toks baisiai jau ten esam sąžiningas. Kad žinai, ateitume ir nėra... neieškotume progos dar suvesti kažkokių senų sąskaitų, žinai. Supranti, nu tai ir jinai taip ir gyvena. Žinai, nu tai vat, tas yra, tas yra negerai. Bet matomai, jinai, žinai, ten kiekvieną dieną šalia būna, kažkaip įtikino. Ir aš kiek girdėjau, ministerijoj vis dėlto ji valdo ten tuos, tuos dalykus. Aš ten, žinai, baisiai nesikišdamas jai (V. Baltraitienei – DELFI) vis pasakau, tiesiog, sakau, mums žinai, visiems ministrams, visada, vat, ateina, pas mane ministrai, – tai ko jūs čia zyziat, – sakau, man neįdomu, sakau, vat, sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad tu sakau, protingai, sakau. Sakau, jūs tiesiog susidėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje. Viskas.“
Šio pokalbio metu R. Kurlianskis taip pat pažada, kad koncernas ir ateityje išliks palankus Darbo partijai. „Aš šiaip esu šiek tiek dvejopoj situacijoj, – sako jis. – Visų pirma, tai pagal mūsų ilgalaikę partnerystę, mes vis tiek būsim jums palankūs. Viena vertus, ta prasme, bet kita vertus, jeigu Virginija neleis pinigų, tai kitur neras. Kitur neras tokių, tokių dalykų. Antrą vertus, nu yra tie, tie, tie, žinai, tas interneto junginys (portalas „Alfa“ – DELFI) pas mus. Arba yra, arba nėra, ta prasme. Pas mus nebus, nu... Aš tau labiau rodžiau tokią ilgalaikiškesnę situaciją, kuri gali būti, nu išspręsta.“
V. Gapšys dar kartą pažadėjo pakalbėti su ministre – gal šįkart ji išgirs jo žodžius. „Bet, žinai, prižadėt negaliu, nes supranti... nu žinai, kartais žmonės klauso patarimų, o kartais neklauso patarimų, žinai, – sakė V. Gapšys. – Aš ten, žinai, galiu bandyt užspaust (V. Baltraitienę – DELFI), bet, žinai, vaikščios pikta, žinai. (...) Aš su ja galiu kalbėtis, žinai, neturiu problemų.“
Išklausius įrašus V. Gapšiui užkliuvo stenogramose užfiksuotos pareigūnų pastabos – nurodoma V. Gapšio emocinė būklė. Pavyzdžiui, po frazės apie tai, kad „o mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi“, pareigūnai užrašė, jog V. Gapšys juokiasi. „Kodėl nėra nurodytos kitos emocijos?“ – klausė kaltinamasis.
Posėdyje taip pat buvo išklausytas pokalbis, kurio metu V. Gapšys R. Kurlianskiui pasakojo apie Darbo partijos siekius rinkimuose, taip pat jie kalbėjosi apie Seime svarstomus įstatymų projektus ir apie liberalų frakcijai Seime priklausantį Kęstutį Glavecką, kuris visada principingai laikosi savo nuomonės.
Kitas teismo posėdis politinės korupcijos byloje numatytas trečiadienį, tuomet toliau bus klausomasi slapta pareigūnų įrašytų pokalbių.
Prašo grąžinti pinigus
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išnagrinėjo su politinės korupcijos byla susijusį skundą: buvęs liberalų lyderis E. Masiulis prašo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotus E. Masiulio pinigus. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas atsisakė patenkinti prašymą juos grąžinti, kol baudžiamoji byla neišnagrinėta.
E. Masiulis teismo prašo grąžinti iš sutuoktinės piniginės paimtus 800 eurų ir iš jo piniginės – 690 Eur, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, 1600 JAV dolerių, kurie esą buvo skirti kelionei į JAV. Tuo metu teismas yra areštavęs daugiau kaip 242 tūkst. Eur.
Akiratyje – net keturios partijos
Korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Prie bylos yra pridėta daugybė pareigūnų slapta užfiksuotų pokalbių vykdant ne tik sekimą, bet ir klausantis pasikalbėjimų telefonu. Tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra nustatė, kad prieš porą metų buvę įtakingi politikai buvo pasiryžę vykdyti koncerno „MG Baltic“, kurio veiklą Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas įvardijo kaip keliančią grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, vadovų nurodymus.
Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui.
Sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.
„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – yra sakęs STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. – Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka jų sprendimams ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“
Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.
„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.
Ateityje žadėjo „dirbti kartu“
Pareigūno teigimu, kyšių ėmimu kaltinami politikai su verslininku R. Kurlianskiu palaikė itin artimus santykius ir jie buvo įsipareigoję spręsti bet kokius jo prašymus ateityje, taip pat žadėjo „dirbti kartu“.
Tyrimo metu nustatyta, kad kyšiai politikams buvo mokami ne tik už palankių sprendimų priėmimą Seime, bet bandymą įtakoti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei kitus, be to, R. Kurlianskiui rūpėjo, kad savo pareigose išliktų ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.
R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.
Didžiausias kyšis – E. Masiuliui
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Prokurorų kaltinime nurodyta, kad kaip kyšis gauti pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
VRK nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. VRK šias išlaidas pripažino Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis ir konstatavo, kad partija šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo VRK vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur.
Po korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.
Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų Sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. 200 Eur kyšis buvo paduotas kartu su koncerno gaminamos degtinės suvenyrine dėžute grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.
„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.
E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.
Norėjo gražiai atrodyti per televiziją
Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų Sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos Darbo partija pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
„Vytukas“ sutiko vykdyti nurodymus
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Pinigai duoti ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę, kuri turėjo duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, anot prokurorų, už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats
Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.
Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 tūkst. Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui.
Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.