Trečias kartas nemelavo, nuteisė už nužudymą
Birželio 30 dieną sukako lygiai metai, kai Krakių miestelyje, prie istorinės Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčios, buvo nužudytas dviejų vaikų tėvas, 35 metų Nerijus S.
Šis kraupus, beprasmis nusikaltimas tarsi vainikavo dvi dienas trukusią miestelio šventę. Jos metu surengtos ne vienos sporto varžybos, savo sugebėjimus demonstravo ugniagesiai, vyko amatininkų mugės, o Krakių bažnyčioje – Šv. Petro ir Povilo atlaidai bei Pirmosios Komunijos šventė.
Kaip dažnai pasitaiko, šventės metu vyko ir jaunimo išgertuvės. Vakare alkoholis gausiai vartotas vietos jaunuolių pamėgtoje vietoje, šalia bažnyčios esančiame skvere, kur stovi paminklas pirmajai Krakių mokyklai.
Jaunimo išgertuvės baigėsi tuo, kad vienas jos dalyvių po smūgio į galvą krito ant asfalto ir daugiau neatsikėlė, o kitas, 1997 metais gimęs Žydrūnas Šereiva, – neseniai teismo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas 7 metams kalėti.
Tai jau trečioji 23 metų tesulaukusio vyro akistata su Temide.
Pirmą kartą Ž. Šereiva prieš teismą stojo 2013-aisiais, sulaukęs vos 16 metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą jam Kėdainių rajono apylinkės teismas skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Po metų jaunuolis vėl nusikalto ir vėl buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą, jam skirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Jaunuoliai susitiko skvere – vyko išgertuvės
Ž. Šereiva, kaip ir nužudytasis dviejų mažamečių vaikų tėvas Nerijus S., kilę iš to paties Krakių miestelio. Nerijus S. buvo persikraustęs į netoliese esančius Kėdainius, o jo žudikas gyveno ir dirbo Kaune.
Vienas kito nepažinojusių jaunų vyrų keliai susikirto 2019 metų birželio 30 d., Krakių miestelio šventės metu. Tądien abu jie į gimtąjį miestelį grįžo pasilinksminti.
Policijos tyrėjams Ž. Šereiva vėliau pasakojo, kad vykstant šventei kartu su draugu vietos parduotuvėje nusipirko 1 litro talpos degtinės butelį ir patraukė į prie bažnyčios esantį skverą. Šis parkelis su paminklu – populiari vietos jaunimo susirinkimo ir išgertuvių vieta.
Ž. Šereiva prisiminė: čia sutikęs kelis savo draugus ir iki tol nepažinotą 13 metų vyresnį Nerijų S. Šis su savimi taip pat turėjo atsinešęs butelį degtinės, buvo gerokai apgirtęs.
Pradžioje visa kompanija gana ramiai leido laiką bažnyčios pašonėje gurkšnodama alkoholį, o jaunuoliams apgirtus prasidėjo nesutarimai.
„Ten, pasirodo, galioja savos taisyklės. Visi jie buvo vietiniai, o nužudytasis – iš Kėdainių. Kai atėjo su buteliu, jį priėmė, o vėliau, matyt, pasidarė nebereikalingas“, – portalui „Delfi“ sakė velionio našlei bei mamai teisme atstovavęs advokatas Sigitas Štaraitis.
Spėjo susitarti, kokius parodymus duos tyrėjams?
Dėl nužudymo kaltu pripažintas Ž. Šereiva pasakojo, kad pirmasis konfliktas kilęs apie 20 val., kai visa kompanija nuo suvartotos degtinės jau buvo apgirtusi.
„Pilant degtinę draugui, Nerijus S. staiga ranka trenkė per įpiltą stikliuką, šis nukrito ant žemės ir sudužo“, – pasakojo Ž. Šereiva.
Po tokio elgesio Nerijų S. bandyta raminti žodžiais, vienas sugėrovų sėdo ant dviračio, numynė namo ir atvežė naują stikliuką. Išgertuvės parkelyje prie bažnyčios tęsėsi toliau, o atmosfera vis labiau kaito.
Ž. Šereiva minėjo, kad šalia sėdėjęs Nerijus S. ėmė kabinėtis – tai įspirdavo, tai suduodavo ranka, tačiau nestipriai. O bręstantis konfliktas kulminaciją pasiekė, kai gerokai apgirtęs Nerijus ėmė visus plūsti necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėti, galiausiai susikibo su vienu iš sugėrovų, juos išskyrė kiti girtavę vaikinai.
Apie tai, kad Nerijus S. ėmė pirmas muštis su iki tol nepažinotais jaunuoliais, teisme liudijo ir kiti tragiškai pasibaigusių išgertuvių dalyviai. Visgi, nukentėjusioms – nužudytojo našlei ir mamai – byloje atstovavęs advokatas S. Štaraitis siūlo šiuos parodymus vertinti kritiškai. Teisininko manymu, jaunuoliai turėjo pakankamai laiko susitarti, kokius parodymus duos policijos tyrėjams, tad stengtasi visą kaltę dėl įvykusios tragedijos versti pačiam nužudytajam.
Ž. Šereiva tikino lemtingą smūgį 13 metų vyresniam Nerijui S. sudavęs bandydamas apsiginti. Pasak žudiko, sėdint prieš būsimą savo auką, Nerijus jam staiga smogęs kumščiu į galvą. Tai pastebėjo kitas išgertuvių dalyvis ir liepė ramintis, bet Nerijus S. puolė muštis su „ramintoju“, parvertė šį ant žemės.
Artėjant konflikto kulminacijai Ž. Šereiva sakė išskyręs ant žemės nukritusius besimušančius sugėrovus, o tada Nerijus S. atsistojo ir sugniaužęs kumštį ruošėsi jį pulti.
Ž. Šereiva neneigė pirmas smogęs Nerijui S. į žandą, tačiau teisinosi, neva smūgis buvo nestiprus. Visgi to pakako, kad Nerijus S. neišlaikytų pusiausvyros, kristų aukštielninkas ant asfalto.
Sulaukęs kaltinimų nužudymu Ž. Šereiva savo padėtį bandė palengvinti sakydamas, jog aukos girtumas galėjo turėti įtakos, kad šis nugriuvo, esą prieš mirtį svirduliavo ir tvirtai nesilaikė ant kojų. Vis dėlto šią prielaidą paneigė velionio mama. Vienintelio sūnaus netekusi moteris pasakojo, kad jis alkoholio dažnai nevartodavo ir nebuvo konfliktiškas. Dėl aukšto ūgio ir tvirto kūno sudėjimo galėdavo suvartoti didelį svaigalų kiekį, o būdamas neblaivus tvirtai laikydavosi ant kojų ir negriuvinėdavo.
Egzekuciją pamatė kunigas: jo parodymai tapo itin svarbūs
Skvere šalia bažnyčios vykusią tragišką dramą atsitiktinai pastebėjo ir Krakių Šv. apaštalo ir evangelisto Mato parapijos klebonas, kunigas Emilis Jotkus. Jo parodymai tapo itin svarbūs bylą nagrinėjant teisme.
Kunigas priminė miestelio šventėje nedalyvavęs, o apie 20 val. iš parduotuvės grįždamas į kleboniją išgirdęs iš bažnyčios pašonėje esančio skvero sklindančius keiksmažodžius. Atsisukęs klebonas išvydo už 200–300 metrų konfliktuojančius jaunuolius.
Svarbu tai, jog būdamas vienintelis nešališkas liudininkas, kunigas E. Jotkus įsiminė jauno vyro mirtimi pabaigusio konflikto detales. Nors Ž. Šereiva tikino smogęs tik vienąkart, kunigas matė du smūgius.
Klebonas prisiminė, jog kresnas jaunuolis, Nerijus S., gindamasis pakėlė rankos alkūnę, o kitas jaunuolis smogė ranka pirmą kartą, paskui – antrą kartą jam į galvą, po šio antrojo smūgio besiginantis vyras nukrito ant asfalto ir nebesikėlė.
Išvydęs, jog po smūgio į galvą jaunas vyras nukrito ir nejuda, kunigas išsitraukė telefoną ir ėmė fotografuoti egzekucijos dalyvius. Jis prisiminė, kad viskas vyko apie 300 metrų atstumu, tad užfiksuoti nelabai ką pavyko.
Pamatę fotografuojantį ir link jų artėjantį kleboną kruvinų išgertuvių dalyviai išsilakstė palikę ant žemės be sąmonės gulintį Nerijų S. Kunigas E. Jotkus prisiminė jiems šaukęs, kad sustotų ir grįžtų, tačiau girti jaunuoliai to daryti nepanoro.
Klebonas vėliau pasakojo, kad pakviesti senelių namų darbuotojai bei atvykę greitosios pagalbos darbuotojai dar bandė gulintį jaunuolį gaivinti, tačiau padėti niekuo negalėjo, šis mirė.
„Tai visiškai beprasmė jauno žmogaus mirtis, viską nulėmė alkoholio vartojimas. Prisimenu, kažkuris iš ten buvusių dar gyrėsi „davęs seniui į barzdą“, – prisimindamas tragiškas išgertuves, kurių kulminaciją matė, portalui „Delfi“ sakė Krakių klebonas E. Jotkus.
Pasak kunigo, šalia bažnyčios esantis skveras, kur įvyko tragedija, – nuolatinė vietos jaunuolių susirinkimų ir išgertuvių vieta. Jo manymu, padėtis pasikeistų tik šioje vietoje įrengus vaizdo kameras.
Žudiką policija sulaikė šiam grįžus į Kauną
Išgertuvių metu iki tol nepažinotą Nerijų S. mirtinai nokautavęs Ž. Šereiva sugėrovams išsilaksčius paskambino draugei ir paprašė parvežti į Kauną, kur tuo metu dirbo ir gyveno.
Pakeliui vaikinas sulaukė brolio skambučio, šis pasakė, kad po lemiamo smūgio Nerijus S. mirė. Kadangi jau buvo netoli Kauno, Ž. Šereiva atgal negrįžo, o paskambinusiems policijos pareigūnams pasakė savo adresą. Netrukus atvykę policininkai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Bylos duomenimis, vaikinas jau buvo spėjęs prablaivėti. Iš karto po sulaikymo, 23 val. 31 min., jam buvo nustatytas 0,57 promilių girtumas.
Nužudytojo Nerijaus S. kraujyje alkoholio koncentracija buvo kur kas didesnė – 2,29 promilės, o šlapime – 2,66 promilės, tai gyvam žmogui atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.
Teismo medicinos ekspertas nustatė, jog Nerijaus S. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi difuziniu aksoniniu pažeidimu, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse.
Teisme ekspertas paaiškino, kad sužalojimo mechanizmas toks: buvo suduotas smūgis į veido sritį, užkabinant lūpą ir dešinio skruosto sritį, tada žmogus griuvo pakaušiu į kietą buką paviršių, plokštumą, kuri neturi kampų, tai galėjo būti asfaltas.
Prieš smogdamas į veidą turėjo numatyti pasekmes
Stojęs prieš teismą Ž. Šereiva neneigė smogęs sugėrovui į veidą, gailėjosi, tačiau tikino nenorėjęs žudyti pirmą kartą gyvenime gimtojo miestelio šventėje sutikto vyro.
„Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus neginčijamai nustatyta, kad Ž. Šereiva tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam Nerijui S. į veidą, nuo to šis parkrito, atsitrenkė pakaušiu į asfaltą ir nuo gautų sužalojimų parkritus mirė“, – nuosprendyje konstatavo bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Vertinant šį girto jaunuolio poelgį remtasi teismų praktika, kurioje įtvirtinta nuomonė, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis.
„Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryta sveikatos sužalojimų, iš jų ir tokių, dėl kurių jis gali mirti“, – teigė Kauno apygardos teismas.
Pasak teismo, Ž. Šereivos baudžiamosios atsakomybės už nužudymą nepaneigia ir tai, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad nuo suduoto smūgio į veidą buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o mirtį sukėlė sužalojimai, atsiradę jam parkritus.
„Būtent Ž. Šereivos smūgis nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio šis parkrito ir patyrė mirtinus sužalojimus, yra pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį“, – konstatavo bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Du vaikai liko našlaičiai, šeima neteko maitintojo
Bylą nagrinėjant teisme vienintelio sūnaus netekusi Nerijaus S. motina patirtus išgyvenimus įvertino 15 tūkst. eurų, o advokato pagalbą – 600 eurų, juos prašė priteisti iš žudiko. Ji nurodė, kad sūnaus laidotuvės kainavusios 2 tūkst. 218 eurų, šią sumą taip pat prašė priteisti ir iš jos atimti vėliau gautą 948 eurų laidojimo pašalpą. Šį velionio mamos ieškinį teismas patenkino visiškai.
Tėvo netekusiems dviem vaikams žudikas privalės sumokėti po 12 tūkst. eurų. Ž. Šereivai taip pat teks kas mėnesį jiems mokėti po 85,56 eurų, iki šie sulauks pilnametystės. Panašu, jog du vaikus auginančiai našlei tai nebus didelė paspirtis, nes velionio gautos pajamos, anot našlės, buvo gana nemažos.
Bylos duomenimis, su žmona velionis susituokė 2007 metais, o 2018 išsiskyrė. Tačiau atskirai pora gyveno vos du mėnesius, paskui vėl buvo kartu. Nors formaliai ir buvo išsiskyrę, dviejų vaikų tėvai tvarkė bendrą ūkį, vyras mokėjo alimentus žmonai.
„Nerijus dirbdavo pas ūkininką. Vasarą uždirbdavo apie 1,5 tūkst. eurų, o žiemą gaudavo apie 1 tūkst. eurų. Tačiau tai buvo ne vienintelis jo pajamų šaltinis, nes pats ūkininkavo ir kartą metuose pardavęs grūdus gaudavo pajamų. Vaikams išlaikyti iš Nerijaus buvau prisiteisusi alimentus, juos mokėdavo, o kitus abiejų uždirbtus pinigus naudodavome bendrai“, – nurodė tėvo netekusių dviejų vaikų mama.
Nuosprendį žada apskųsti
„Kaltinamojo Ž. Šereivos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jai padaryti“, – konstatavo Kauno apygardos teismas.
Skiriant Ž. Šereivai 7 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgta tiek į jo asmenybę, jauną amžių, tiek į paties nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas negrįžtamas pasekmes.
Žudikui teisme atstovavusi advokatė Angelė Fominienė portalui „Delfi“ sakė, jog šis 2020 metų birželio 18 dieną paskelbtas Kauno apygardos teismo nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pasak advokatės, Ž. Šereivos įvykdyta veika turėtų būti traktuojama ne kaip nužudymas, o kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato nepalyginamai švelnesnę bausmę – areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.