Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje dabar jau buvęs telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ vyriausiasis klientų aptarnavimo ir pardavimo vadybininkas Aivaras Lukšonis (g. 1997 m.) buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo.
Nors telekomunikacijų bendrovės atsakingi darbuotojai surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių telefonų pasisavinimo faktą, tačiau A. Lukšonis bandė įtikinti, kad esą nieko nusikalstamo nedarė, o telefonus tiesiog nusipirko. Tik už juos, kaip paaiškėjo, nieko nemokėjo.
Kad labai gerai vertinamas vadybininkas, dirbantis viename Klaipėdos prekybos centre esančiame klientų aptarnavimo salone, galėjo pasisavinti net 93 brangiausius mobiliojo ryšio telefonus ir vieną planšetinį kompiuterį, paaiškėjo ne iš karto – to paprasčiausiai niekas nepastebėjo. Jeigu ne A. Lukšonio įžūlumas ir nuolat augantis apetitas, greičiausiai jis savo veiklos nebūtų nutraukęs ir bendrovei „Bitė Lietuva“ būtų padaręs dar didesnę turtinę žalą.
Kaip paaiškėjo, vadybininką traukė tik patys brangiausi tuo metu rinkoje esantys mobiliojo ryšio telefonai „iPhone“ ir „Samsung“. Vis dėlto, daugiausiai buvo pasisavinta „iPhone“ – jie pirkėjus domina labiausiai.
„Atliekant inventorizaciją buvo aptikta, kad trūksta daiktų pardavimo pelningumo – yra parduodami mobiliojo ryšio telefonai, tačiau už labai mažą kainą, kuri neatitinka parduodamų telefonų kainų, – vėliau teisėsaugos pareigūnams aiškino bendrovės prekybos tinklo distribucijos kanalo direktorius. – Ėmus atidžiau tikrinti paslaugų ir prekių pardavimų duomenis, buvo aptikta, kad prekybos salone, esančiame Klaipėdoje, kompiuterinėse programose per pusantrų metų laikotarpį buvo atvaizduoti 94 brangūs mobiliojo ryšio telefonai, kurie parduoti, bet už juos buvo sumokamas tik 5,25 Eur mokestį.“
Šį mokestį privalo sumokėti visi klientai, perkantys mobiliojo ryšio telefonus su juose esančiu atminties įtaisu ir garso bei vaizdo įrašymo funkcija – tai kompensacinis atlygis autoriams, šį mokestį administruoja Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
Kad įsigijant brangiausius mobiliojo ryšio telefonus yra sumokamas tik autorinis atlyginimas pastebėjęs darbuotojas išanalizavo visus kompiuterinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad 94 aparatus įsigijo tik vienas asmuo – A. Lukšonis. Apie tokį darbuotojo elgesį jis pranešė už visus salonus atsakingai Vakarų regiono parduotuvių vadovei, tačiau ši negalėjo patikėti, ką išgirdo.
„Kai man paskambino prekybos tinklo distribucijos kanalo direktorius ir paklausė, ką galiu pasakyti apie A. Lukšonį, pasakiau, kad jis tikrai geras darbuotojas, negaliu nieko blogo pasakyti, – kalbėjo moteris. – Jis tada pasakė, kad tikrino pardavimų duomenis ir kilo klausimų, bet nieko daugiau neaiškino, tuo pokalbis baigėsi. Po kiek laiko jis vėl paskambino ir pasakė, jog nesutampa kai kurie duomenys. Kas vyksta, nedetalizavo, tik pasakė, kad nesutampa duomenys už parduotus telefonus. Kadangi jis duomenis tikrino nuotoliniu būdu, pasakiau, kad taip negali būti, reikia tikrinti. Po 2 valandų jis dar kartą paskambino ir pasakė, kad viską sutikrino: ataskaitas, analitinę dalį ir nustatė, jog trūksta pinigų už parduotus telefonus ir kad tai yra konkrečiai A. Lukšonio daryti pardavimai, kurie neatitiko kainos, už juos nebuvo sumokėti pinigai.“
Vakarų regiono parduotuvių tinklo vadovė turėjo galimybę prisijungti prie klientų aptarnavimo ir pardavimų salonuose įrengtų vaizdo kamerų, todėl nieko nelaukusi taip ir padarė – kaip tik tą sekmadienį dirbo A. Lukšonis.
„Pamačiau, kad 17 val. salone nebuvo nė vieno kliento, A. Lukšonis buvo vienas, jo kolegė buvo išėjusi, – pareigūnams pasakojo vadovė. – Iš karto atkreipiau į keistus vadybininko veiksmus, todėl man kilo įtarimas – jis buvo prie kasos ir kažkokius veiksmus atlikinėjo kompiuteryje. Paskui jis nuėjo į poilsio kambarį, grįžo, sumetė pinigus į kasą, atidarė „iPhone“ stalčių, užsidarė ir tada, baigęs darbą, grįžo prie to stalčiaus, pasiėmė telefoną ir išsinešė į poilsio zoną, nors viskas būna atiduodama klientams, kai jie yra salone.“
Norėjo geriau gyventi
Vakarų regiono parduotuvių tinklo vadovė iš karto apie tai papasakojo savo kolegai, iš kurio sužinojo, kad išvakarėse taip pat buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, o už jį buvo sumokėtas tik kompensacinis autorinis atlyginimas.
„Iki paskutinės minutės netikėjau, kad tai yra tiesa“, – prisipažino ji.
Prekybos tinklo distribucijos kanalo direktorius į Klaipėdą atvyko po dviejų dienų – išvakarėse buvo „nupirkti“ dar du telefonai, o tyrimo metu išaiškėjo, kad A. Lukšonis telefonus imdavo maždaug nuo 6 iki 17 kartų per mėnesį, nuo 1 iki 3 telefonų per vieną kartą.
„Tada vadybininką pasikvietėme pasikalbėti“, – teigė ji.
„Atvykau su kolega, kuris ir pastebėjo neatitikimus, susitikime su vadybininku taip pat dalyvavo Vakarų regiono parduotuvių tinklo vadovė, – pasakojo prekybos tinklo distribucijos kanalo direktorius. – Šio susitikimo metu A. Lukšonio paprašėme pasiaiškinti, paklausėme apie vieną telefoną, o jis tada pasakė: „Ai, čia greičiausiai klaidą padariau“. Tada paprašėme pasiaiškinti dėl kito pardavimo – A. Lukšonis pradėjo drebėti, išpylė prakaitas, sakė, „pripažįstu, padariau“. Taip jis prisipažino, kad yra pavogęs telefonus, teisinosi, jog norėjo geriau gyventi.“
Kaip teigė liudytojas, šio susitikimo metu buvo sutarta, kad vadybininkas atlygins padarytą žalą – dar tą pačią dieną jis sugrąžino 5 mobiliojo ryšio telefonus bei į bendrovės sąskaitą pervedė 5 tūkst. Eur.
„Bandėme su juo kalbėti, kaip galėtų padengti žalą, sakėme, kad parduotų savo naują automobilį ir viską grąžintų įmonei, mes norėjome draugiškai susitarti“, – direktoriaus teigimu, su tokiu pasiūlymu sutiko ir susitarimą dėl žalos atlyginimo pasirašęs A. Lukšonis, bet vėliau jis dingo, net neatsiliepdavo į telefono skambučius, todėl ir buvo nuspręsta kreiptis į policiją.
O žala, padaryta bendrovei „Bitė Lietuva“, buvo tikrai didelė – daugiau kaip 100 tūkst. Eur, bet kadangi jis 5 telefonus sugrąžino bei dar sumokėjo 5 tūkst. Eur, ji buvo sumažinta iki 93 tūkst. 565 Eur.
Kad buvo slapta stebimas ir darbdaviai jau žino, jog yra pasisavinti 94 mobiliojo ryšio įrenginiai, eidamas į susitikimą su Vakarų regiono pardavimų vadove ir kitais aukštas pareigas užimančiais asmenimis A. Lukšonis nežinojo. Ir apie tai net nepagalvojo: „Maniau, kad į ofisą mane pasikvietė dėl to, jog nori pakelti į aukštesnes pareigas.“
Kad tokių planų būta, patvirtino ir Vakarų regiono parduotuvių tinklo vadovė: „Apie jį buvau geros nuomonės, turėjau planų jį pakelti pareigose. Jis man niekada nekėlė įtarimo, jo turtinės padėties nestebėjau, tik girdėjau, jog nusipirko brangų dviratį.“
Suprato, kad 100 tūkst. Eur negalės grąžinti
„Kai atėjau į susitikimą, jie man pateikė telefonų sąrašą, kurie buvo klaidingai parduoti, sakė, kad blogai pardaviau tam tikrą kiekį telefonų, – vėliau teisme aiškino A. Lukšonis. – Pasimečiau, nieko neatsakiau. Tada man davė laiko pagalvoti, paprašė grąžinti pinigus, pasirašyti pinigų grąžinimo planą ir pasakė, kad galima susitarti. Tuomet ir pasirašiau, nors man kilo klausimų dėl telefonų, nes nebuvo nurodytos pardavimo datos, tik sumos ir modeliai, buvo sakoma, kad viskas buvo mano parduota. Dar pagrasino, kad jeigu nepasirašysiu, man grės 8 metai kalėjimo, atleis iš darbo, o kadangi esu geras darbuotojas, sakė, nesikreips į policiją, man tereikėjo pasirašyti prisipažinimą. Kadangi neturėjau galimybės su kuo nors pasitarti, pasirašiau, sutikau su tais skaičiais.“
Dabar jau buvęs vadybininkas teisme tikino, kad net neatsimena, ką parašė pasiaiškinime, nes esą tada blaiviai nemąstė, be to, jam buvo daromas spaudimas.
„Man pasakė, kad viską turiu sugrąžinti, tada jie neturės pretenzijų, – kalbėjo A. Lukšonis. – Man per mėnesį reikėjo sugrąžinti 100 tūkst. Eur, jie klausė, kiek turiu santaupų, kiek galiu pasiskolinti. Pažadėjau grąžinti 5 tūkst. Eur ir 5 telefonus, vėliau dar nurodžiau, kad parduosiu automobilį, paimsiu paskolą ir grąžinsiu pinigus. Paskui paskambinau mamai, kuri pasakė, kad neįmanoma tokių pinigų surinkti, pasiūlė pasiimti paskolą.“
Bet paskolos A. Lukšonis nepasiėmė, po dviejų savaičių informavo, kad susitarimo nesilaikys, nes kaltės nepripažįsta, taip pat nesutinka su nurodytais skaičiais. Netrukus jis buvo atleistas iš darbo, nors prieš tai vadovų prašė leisti ir toliau dirbti.
„Bet jie pasakė, kad negali to leisti po tokio incidento“, – kalbėjo buvęs telekomunikacijų bendrovės darbuotojas.
Jis neneigė, kad iš darbdavio buvo paėmęs telefonų, tačiau taip ir negalėjo įvardyti kiek. O visa tai pradėjo daryti dar prieš karantiną, kai peržiūrėjęs savo pardavimų rezultatus pastebėjo „pardavimą už blogą kainą“.
„Pamačiau, kad telefoną pardaviau už 5 eurus, klaidingai įvykdžiau pardavimą, bet kai gavau ataskaitas, jose nebuvo nurodyta jokių klaidų – tada supratau, jog galima parduoti už tokią kainą, – kalbėjo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas jaunas vyras. – Vėliau tikrinausi pardavimus ir pamačiau, kad niekas netikrina, tada nusprendžiau sau įsigyti, tokiu būdu vėl tą patį padariau...“
Jis tikino, kad po to, kai „klaidingai sau nusipirko telefoną“, iš darbdavių nesulaukė jokios kritikos, todėl nemanė, jog to negalima daryti, nors tai turėjo būti pastebėta.
Buvęs vadybininkas neslėpė, kad įsigytus telefonus parduodavo kitiems žmonėms – specialiai internete talpino skelbimus.
Daugiausiai telefonų (65) iš jo nusipirko vienos elektroninės parduotuvės savininkas – jis tikino nesidomėjęs, iš kur A. Lukšonis gauna naujus telefonus, kuriems buvo taikoma garantija, tačiau esą supratęs, kad jis dirba mobiliojo ryšio bendrovėje ir telefonus gauna kaip „bonusus“ darbe.
„Su juo bendradarbiavau pusantrų metų, o paskutinį kartą, kai iš jo telefonus įsigijau, A. Lukšonis pasakė, kad prasidėjo mokslo metai, jis turi studijuoti ir gal vėliau kada su juo susisieks“, – sakė liudytojas.
Kolegos stebėjosi: jis netikėtai „prasigyveno“
Nors darbe buvo vertinamas kaip geras ir perspektyvus darbuotojas, A. Lukšonis vis dėlto kai kuriems savo kolegoms buvo sukėlęs įtarimų. Ir, kaip dabar paaiškėjo, būtent tuo metu, kai savindavosi darbdaviui priklausančius telefonus.
„Su kolegomis atkreipėme dėmesį, kad per paskutinius metus, A. Lukšonis „prasigyveno“ – įsigijo naują dviratį, važinėjo nauju automobiliu „Lexus“, bet gyrėsi, jog jį pirko lizingu, taip pat į saloną pakankamai dažnai gaudavo nemažai įvairių siuntų – kiek mačiau, sportinės aprangos, dviračių aksesuarų, visokiausių priedų, – sakė viena vadybininkė. – Visų mūsų atlyginimai yra daugmaž vienodi, todėl matydama, kokius jis daiktus įsigyja, supratau, kad jis gauna kokių nors papildomų pajamų, bet iš kur, niekas jo darbe neklausė, o ir jis pats atvirauti nebuvo linkęs, nesipasakojo.“
„Asmeniškai nemačiau, kad A. Lukšonis būtų demonstravęs prabangą, negirdėjau, kad būtų įsigijęs kokių nors brangių daiktų, – pareigūnams aiškino Vakarų regiono parduotuvių tinklo vadovė. – Tiesa, girdėjau, kad jo kolegos iš salono kalbėjo, jog jis įsigijo brangų dviratį, bet žinojau, kad A. Lukšonis buvo pakankamai sportiškas, alga jo buvo ne pati mažiausia, todėl maniau, jog dviračiui jis galėjo ir susitaupyti.“
Už tai, kad pasisavino bendrovei „Bitė Lietuva“ priklausantį turtą ir suklastojo dokumentus, A. Lukšonis buvo pripažintas kaltu – teismas jam skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įpareigotas neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis. Be to, teismas nusprendė, kad jis buvusiam darbdaviui turės sumokėti daugiau kaip 93 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti bei daugiau kaip 8 tūkst. Eur patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
„A. Lukšonis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir 82 nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, dirba, nors iš esmės pripažino, kad pasisavino svetimą turtą, tačiau savo veiksmų nevertino kaip nusikalstamų, todėl kaltės nepripažino, – teismas nutarė, jog buvusio vadybininko resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. – Jo veiksmai civilinei ieškovei sukėlė didelę žalą, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad civilinė ieškovė – UAB „Bitė Lietuva“ ilgą laiką nepastebėjo neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nesiėmė priemonių jų nutraukimui, todėl darytina išvada, jog nusikalstamo elgesio apimtį lėmė ir nepakankama pačios civilinės ieškovės kontrolė ir rūpestis savo turtu.“
Šį nuosprendį A. Lukšonis skundė apeliacine tvarka ir prašė išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat manė, kad bendrovės „Bitė Lietuva“ pareikštas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.
Bet teisėjai su tokia jo pozicija nesutiko ir atmesdami skundą pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl jo kaltės. Pasak teismo, nuteistasis nusikalstamą sumanymą pradėjo įgyvendinti gerai žinodamas tarnybines subtilybes, nes ne vienerius metus dirbo vadybininku.
„Būtent dėl einamų pareigų pastebėjęs naudojamos pardavimų programos ir administravimo trūkumus, jis, akivaizdu, tuo ir pasinaudojo savanaudiškais tikslais, – teisėjos Editos Lapinskienės pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad A. Lukšonis elgėsi sąmoningai. – Neginčytinai nustatyta, kad A. Lukšonis turėjo teisę sudaryti turto – mobiliojo ryšio telefonų ir planšetinių kompiuterių, kitos parduodamos įrangos ir paslaugų – pardavimo sandorius, tačiau formindamas pardavimą sistemoje, pasinaudodavo apgaule ir nurodydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, taip savo naudai įgydamas svetimą turtą.“
Komentuoja Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas:
„Branginame savo darbuotojus bei puoselėjame pasitikėjimu grindžiamus santykius. Apmaudu, kad šį kartą dėl šio pasitikėjimo patys tapome nusikaltėlio, kuris apsimetė esantis mūsų kolega, aukomis. Šioje pamokančioje istorijoje galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad nusikaltimą aptiko mūsų pačių darbuotojai, o net ir nustatę piktnaudžiavimą, bandėme ieškoti taikaus problemos sprendimo. Dėl to pavyko atgauti dalį pasisavintų pinigų.
Pamoka, kurią išsinešame yra šiek tiek daugiau kontrolės mūsų vidiniuose procesuose. Suprasdami, kad kūrybiškiausia visuomenės grupė paprastai yra nusikaltėliai, nuolat tobuliname vidinius įrangos pardavimo procesus „Bitėje“.
Nepaisant šios nemalonios istorijos, ir ateityje visus savo darbuotojus laikysime atsakingais bei sąžiningais, kurie savo darbe ir toliau turės mūsų pasitikėjimą.“