Pareigūnas 2023 m. gruodžio 12-osios vidurdienį su trimis kolegomis sureagavo į iškvietimą dėl pagalbos medikams tramdant agresyvią psichine liga sergančią moterį. D. Šerpytis apkaltintas, nes įvykio vietoje nušovė su peiliu laksčiusią 51-erių metų moterį, kai jos policininkai nesugebėjo sutramdyti naudodami elektroimpulsinius prietaisus, teleskopines lazdas ir dujas.
Teisėja nusprendė, kad moterį nušovęs Darius Šerpytis veikė būtinosios ginties sąlygomis, tai šalina baudžiamąją atsakomybę dėl nužudymo.
Pareigūnas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, jis išteisintas ir dėl šio nusikaltimo.
Prokuratūra įrodinėjo, kad atvykę policijos pareigūnai tinkamai neprisistatė, nepaaiškino savo atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti duris pagrindą, tokiais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, po ko ji peiliu puolė namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Be to, įrodinėta, kad nebuvo būtina neišvengiamai sulaikyti asmenį, kuris buvo užsidaręs namuose.
„Teismas pripažino kaltinimo aplinkybes nepasitvirtinusiomis, – skelbė teisėja. – Teismas nustatė, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas. Darant tokią išvadą atsižvelgta į tai, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, medikai nurodė, kad asmuo serga psichikos liga, dar būdamas namuose mojavo peiliu grasindama nužudyti, vėliau kastuvu apdaužė medikų automobilį, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vieną jų sužeidė. Medikai buvo spėję padaryti vaizdo įrašus, juos parodė pareigūnams. Iš jų buvo matyti, kad dar būdama namuose žuvusioji mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, atskirais momentais nukreipdama į krūtinę. Iš tokių duomenų nustatyti bent kelių nusikalstamų veikų požymiai, be to, nustatyta reali grėsmė, kad žuvusioji gali kelti pavojų sau.“
„Šių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją įvertintas kaip pagrįstas ir teisėtas“, – pridūrė teisėja.
Pasak J. Dabulskytė-Raizgienė, žuvusiosios agresiją išprovokavo ne pareigūnai, kaip įrodinėjo prokuroras, o paūmėjusi jos būklė dėl prasidėjusios psichozės.
„Aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, taip pat fizinės agresijos nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks elgesys kartodavosi periodiškai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų ir elgesio“, – sakė teisėja.
Teismo vertinimu, išlaužus duris, panaudojus visas priemones, nepavyko atimti peilio. Svarbu, kad jokio poveikio neturėjo ašarinės dujos, praktiškai neveiksmingas buvo ir elektroimpulsinis prietaisas, nuo jo ji tik trumpam suklupdavo. Ji mojavo peiliu arti kitų pareigūnų, vėliau vieną iš jų nusivijo.
„Jai pradėjus eiti link kaltinamojo, pastarasis jo kolegoms pasitraukus į skirtingus šonus, liko vienas prieš žuvusiąją. Klausimas, ar kaltinamasis turėjo pagrindo manyti, kad yra kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ir gyvybę. Teismui vertinant žuvusiosios veiksmus šiame kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus, pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti ir nužudyti“, – nusprendė teisėja.
Pagal įstatymą, bet kuris asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, jis gali gintis ir net privalo tą daryti, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis.
„Nesunku supranti, kad sulaukus pirmo smūgio galimybės gintis gali ir nebebūti. Šiuo atveju žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas, tai niekaip nesustabdė jos veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama judėjo link kaltinamojo, rankose laikydama peilį. Pirmas šūvis į koja atliktas tik tuo metu, kai tarp kaltinamojo ir žuvusiosios buvo likęs nedidelis atstumas, kai ji buvo itin arti jo ir netrukus galėjo suduoti smūgį peiliu.
Pirmas šūvis neturėjo jokios įtakos žuvusiosios veiksmams, tas aiškiai užfiksuota vaizdo įrašuose. Žuvusioji toliau artinosi atkišusi peilį, niekaip nepakeitė judėjimo trajektorijos, kai kaltinamasis visą laiką judėjo atgal. Po sekundės sekė antras šūvis, jis nesustabdė puolimo ir jį nutraukė tik paskesni, trečias, ketvirtas ir penktas šūvis, po kurių žuvusioji pakeitė judėjimo trajektoriją, sustojo ir galiausiai suklupo, nugriūdama“, – sakė J. Dabulskytė-Raizgienė.
Galutinė išvada: pareigūnas moterį nužudė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę.
„Buvo teisiama visa policija“
„Be abejo, tikėjausi, - paklaustas apie sprendimą sakė D. Šerpytis. - Jaučiuosi, kad teisingumas yra.“
Jis sakė, kad stengiasi pamiršti tą lemtingą dieną ir toliau dirba policijoje, palikti tarnybos neplanuoja.
„Pasirinkau šią tarnybą, man patinka gelbėti, padėti žmonėms“, - sakė jis.
Generalinis komisaras Arūnas Paulauskas po sprendimo paskelbimo sakė, kad buvo teisiamas ne D. Šerpytis, o visa policijos bendruomenė.
Generalinis komisaras Arūnas Paulauskas po sprendimo paskelbimo sakė, kad buvo teisiamas ne D. Šerpytis, o visa policijos bendruomenė.
„Esame tikri, kad Darius pasielgė taip, kaip buvo mokytas, kaip yra įteisinta įstatymuose. Teismas šiandien paskelbė, kad pareigūnas ne gali, o privalo ginti save ir šalia esančius nuo tiesioginio pavojaus sveikatai ir gyvybei, ką ir padarė Darius“, – kalbėjo komisaras.
Jis pripažino, kad taktinių klaidų šioje situacijoje buvo, bet jų pasitaiko beveik kiekvienoje situacijoje, kai tenka sulaikinėti agresyvius asmenis.
„Pareigūnai yra žmonės, o ne robotai. Veikdami aukšto streso situacijoje klaidas gali padaryti bet kas. Tas klaidas matėme, bet ne klaidos nulėmė žmogaus žūtį“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad policija per metus sulaiko dešimtis tūkstančių agresyvių asmenų ir kartais klaidų pasitaiko.
„Matome blogą tendenciją, kad agresija prieš policiją nuolat didėja. Kiekvieną savaitę turime vieną ar du atvejus, kai policininkai turi kreiptis į medikus dėl tam tikrų kūno sužalojimų. Tai rodo, kad visuomenė nesilaiko normų ir policininkai yra nuolatiniame strese, kiekvienas iškvietimas yra be galo sudėtingas. Šis nuosprendis parodo, kad pareigūnas gali drąsiai ginti šalia esančius žmones ir save panaudodamas šaunamąjį ginklą, kurį jam įdavė valstybė ir suteikė įgaliojimą jį naudoti“, – kalbėjo komisaras.
Kaltinimą palaikantis prokuroras Rolandas Imbrasas teismo anksčiau prašė D. Šerpyčiui skirti 2 metų laisvės apribojimą, 2 metų laikotarpiui uždrausti jam dirbti darbą, susijusį disponavimu šaunamuoju ginklu.
Du žuvusios moters sūnūs pageidavo iš kaltinamojo ir Lietuvos valstybės bendrai prisiteisti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Kol kas jie šių pinigų negaus, tačiau dar turės galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės civiline tvarka.
D. Šerpytis ir jo advokatas Romualdas Drakšas prašė kaltinamąjį išteisinti, jų požiūriu, pareigūnas toje situacijoje elgėsi teisingai.
„Man nekilo net menkiausių abejonių, kad ji mane nužudys“, – per baigiamąją kalbą sakė D. Šerpytis.
„Delfi“ jau anksčiau skelbė, kad 2023 m. gruodžio 12-osios vidurdienį, į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras pranešė, kad paūmėjo jo mamos, kuri serga psichine liga, būklė, reikia pareigūnų ir medikų. Pats pranešėjas tuo metu buvo darbe ir žadėjo kuo greičiau namo parvykti ir pats, bet jam grįžus mama jau buvo nušauta.
Kai medikai atvyko į iškvietimą Baraškių kaime, juos su kastuvu užpuolė, sužalojo ir apdaužė automobilį agresyvi stambaus sudėjimo moteriškė.
Beje, į šį įvykį policija reagavo itin vangiai, pirmą kartą jiems skambinta 12 val. 13 min., vėliau pagalbos šaukėsi užpulti medikai, pirmą kartą dėl to jie kreipėsi 14 val. 16 min., paskui vėl skambino praėjus beveik pusvalandžiui, kad tebelaukia pareigūnų.
Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas Darius Šerpytis panaudojo tarnybinį ginklą ir moterį nušovė. Prokuratūra tvirtina, kad pareigūnas, siekdamas sulaikyti asmenį, neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. Todėl jo veiksmus kvalifikuoja kaip nužudymą.
„Policijos veiksmai buvo neorganizuoti, agresyviai grasinta išlaužti, išdaužti. (…) Moteris nesuprato pareigūnų reikalavimų“, – per baigiamąją kalbą dėstė prokuroras.
Įrašai atskleidė, kaip viskas vyko
Iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų paaiškėjo, kad atvykę pareigūnai iškart pradėjo griežtai bendrauti su vieno aukšto medinio namo viduje užsidariusia moterimi.
„Išeik į lauką, taigi per prievartą ištrauksim, – tokie buvo pirmieji pasakyti žodžiai, vėliau kartoti ne kartą. – Lįsk į lauką, vykdykit reikalavimus, išeikit į lauką.“
„Išdaušim visus langus ir užeisim. Ištrauksim vis tiek, – vienas per kitą pakeltu balsu ragino pareigūnai, – Išlaušim duris.“
Moteris dar bandė priėjusi prie lango kažką aiškinti rusiškai, tačiau ženklu policininkas parodo, kad jos negirdi.
„Reik laužt duris ir viskas, peilių mačiau yra“, – sako vienas pareigūnas.
Kol vienas pareigūnas bandė išlupti duris, kitas dar pasiūlo pasiimti skydą, tačiau jam atsako, kad tokio niekas neturi.
„Kaip neturi? – nustemba jis. – Tuoj nueisiu pasižiūrėsiu, kaip skydo nėra.“
Neradęs skydo tarnybinio mikroautobuso gale jis dar rusiškai nusikeikia ir grįžta prie kolegų.
Beje, klausant liudijimų teisėja ir prokuroras ne kartą teiravosi, kodėl nebuvo iškviestas pastiprinimas su skydu.
Pareigūnai atsakė žinoję, kad laisvų ekipažų nėra ir pagalbos nesulauks. Be to, klaidingai tikėjosi, keturiems jauniems augalotiems vyrams nekils didesnių problemų sutramdant 60-metę moteriškę.
Kai durys pasiduoda, pareigūnai dar apsitaria, kaip elgsis, vienas jų paruošia elektroimpulsinį prietaisą, kiti laukia išsirikiavę aplink duris.
„Piskit iš tazerio ir viskas“, – veiksmų planą susidėlioja pareigūnai.
Vos tik vienam policininkui atidarius duris ir žengiant į vidų, moteris bėga tiesiai į jį atstačiusi peilį, bet gauna „Taser“ šūvį ir nukrenta. Ji kelias akimirkas voliojasi ant žemės kratoma elektros, bet kai tik baigiasi elektros srovė, ji pakyla ir keturiomis pradeda ropoti per durų slenkstį.
Kol tai vyksta, vienas policininkas koja bando išspirti peilį, tačiau moteris stipriai į jį įsikibusi, to padaryti nepavyksta. Tačiau kiti pareigūnai atsitraukia, jų veiksmai kiek chaotiški ir nekoordinuoti. Duodant parodymus liudytojams buvo užduodamas klausimas, kodėl jie nepasinaudojo šia proga prispausti moterį, o nuo jos atsitraukė.
Nepavykus išspirti peilio moteris staigiu judesiu atsistoja, įlekia į namų vidų uždariusi duris, dar spėdama pačiupti nuo žemės ir peruką, kuris buvo jai per grumtynes nukritęs nuo galvos.
Vienas policininkas iškart dar pabando atidaryti duris, bet moteris pro plyšį iškiša peilį ir juo pamojuoja.
Visi tada maždaug pusę minutės stovi prie uždarytų durų, pasiruošia dar vieną „Taser“ šūvį, išsirikiuoja prie uždarytų durų.
Ankstesniuose posėdžiuose teisėja kėlė klausimą, ar dabar nereikėjo užremti durų ir kviesti pastiprinimo su skydais. Tačiau pareigūnai paaiškino, kad jie negalėjo delsti, esminis argumentas, nežinojo, ar nieko daugiau nėra namuose.
Taigi, vienas pareigūnas atidaro duris, pro jas iškart išlekia peiliu besimosuojanti moteriškė.
Išbėgusi ji vėl gauna „Taser“ šūvį, susiriečia, tada teleskopine jai kelis kartus trenkiama į nugarą. Ji akimirkai parkrenta ant žemės, tačiau sukniubusi keturiomis ji dar mosuoja peiliu. Pareigūnai ją apsupę, ji bando durti tiesiai prieš ją esančiam, geležtė pralekia prie pat jo kojų, net šiek tiek užkabina.
Tuomet ji atsistoja, o visi nuo jos atsitraukia: trys pareigūnai į vieną pusę, kitas su dviem medikais nubėga į priešingą, link tarnybinių automobilių. Būtent juos moteris su peiliu nusiveja, todėl du iš atsitraukusių policininkų apsisuka ir nusiveja moteriškę, tikėdamiesi nuvilioti ją nuo kolegos ir medikų.
Kai ją paveja, ji apsisuka ir atstačiusi peilį juda link ją ką tik persekiojusių pareigūnų, tuomet jau jie pradeda trauktis link kiek tolėliau stovėjusio D. Šerpyčio, kuris jau išsitraukęs ginklą, perspėja, kad šaus. Moteris į raginimą nereaguoja ir bėga atstačiusi peilį.
Likus keliems metrams tarp moters ir D. Šerpyčio pasigirsta šūviai. Jis pats teigė, kad pirmiausia šovė į abi kojas, tačiau pirmosios kulkos jokio efekto nepadarė, tuomet šaunama į pilvą. Tada iššaunama dar dukart, į rankas. Ir tik po to ji susvirduliavusi krenta ant šono. Visa tai truko ne daugiau 2-3 sekundžių.