Taip mano sklandžią teismų veiklą užtikrinančios įstaigos – Nacionalinės teismų administracijos (NTA) – naujoji vadovė Reda Molienė. Ilgą patirtį darbo teismuose sukaupusios naujosios vadovės interviu žurnalui TEISMAI.LT atspindi jos nusiteikimą dirbti, taip pat požiūrį į teismų ir visuomenės santykį, matomus iššūkius teismų sistemoje ir planus, kaip juos įveikti.
– Ką Jums reiškia tik ką pradėtos eiti Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės pareigos?
– Visų pirma man tai reiškia nemenką iššūkį ir didelę atsakomybę. Vadovauti įstaigai, kuri aptarnauja teismus ir turi siekti patenkinti teismų lūkesčius bei poreikius įvairiose srityse, iš tiesų yra didžiulė atsakomybė. Puikiai suprantu, kad ir nuo mūsų įstaigos darbo priklauso, kaip teismams seksis atlikti pagrindinę savo funkciją – vykdyti teisingumą. Privalome nuo teismų pečių nuimti sunkiąją administravimo naštą ir užtikrinti sąlygas sklandžiai dirbti. Kartu naujos pareigos – tai ir galimybė tobulėti, save realizuoti, siekti naujų tikslų ir juos įgyvendinti.
– Įvairiuose teismuose (administraciniuose, Konstituciniame, Aukščiausiajame) dirbote daugiau nei dešimt metų. Ar naudinga ši patirtis einant naujas pareigas?
– Minėtą patirtį vertinčiau kaip vieną didžiausių savo privalumų einant šias pareigas. Išties naudinga žinoti teismų darbo „virtuvę“. Įgytos žinios, procesų išmanymas ir teismų darbo kasdienybės suvokimas padeda suprasti, ko teismai tikisi iš Nacionalinės teismų administracijos, ir siekti, kad tie lūkesčiai būtų patenkinti. Ši įstaiga turi ne tik reaguoti į išorės pokyčius ir teikti teismams siūlymus dėl sistemos tobulinimo, bet ir tiksliai suvokti teismų poreikius.
– Ar pasikeitė Jūsų nuomonė apie NTA pradėjus čia dirbti?
– Tiesą pasakius, taip. Negalėčiau sakyti, kad radikaliai, bet požiūrio pokyčiai įvyko. Kaip ir nemaža teismuose dirbančių žmonių dalis, taip ir aš, esu kritikavusi tam tikras NTA iniciatyvas, priimamus sprendimus, pavedimus teismams, prašymus pateikti informaciją. Tai kartais atrodydavo kaip netikslingas papildomas darbas. Dabar mano nuomonė pasikeitė. Atėjusi čia dirbti pamačiau, kad NTA specialistų ketinimai yra patys geriausi, o naujos iniciatyvos, kurios, žinoma, reikalauja papildomų pastangų ir darbo, ir padeda mums visiems judėti į priekį. Žinoma, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, taip ir teismų sistemoje naujovės yra priimamos sunkiai, todėl labai svarbu visada tinkamai paruošti žmones pokyčiams ir prieš priimant sprendimus suderinti pozicijas, išsidiskutuoti.
– Kaip keitėsi teismų sistema nuo tada, kai pradėjote joje dirbti, – 1999 m.?
– Pokyčiai yra akivaizdūs ir tikrai dideli, nors pati teismų sistema pakankamai konservatoriška. Tuo metu, kai pradėjau dirbti teismuose, nemažai dokumentų (taip pat ir teismo sprendimų) buvo rašomi ranka, nebuvo jokios teismų duomenų informacinės sistemos, net negalėjome įsivaizduoti tokių dalykų, kaip automatinis bylų skirstymas. Šiandien teismuose jau turime moderniausias informacines sistemas, kurios yra vienas pagrindinių pagalbinių įrankių teisingumo vykdymo procese.
Kalbant ne tik apie apčiuopiamus ir plika akimi matomus pokyčius, galima tvirtai teigti, kad labai pasikeitė ir pats teisėjų bei teismų darbuotojų mentalitetas. Tapome atviresni, labiau bendraujantys, dalinamės patirtimi su kitais, mokomės iš užsienio valstybių gerosios praktikos pavyzdžių. Tai padarė įtaką ir visuomenės požiūriui į teismų darbą. Nors ir iš lėto, bet pasitikėjimo rodikliai šia sistema kyla.
– Pastaruoju metu kalbant apie visuomenės pasitikėjimą teisėsauga primenamas visuomenės teisinis išprusimas, nuo kurio neva priklauso šių institucijų veiklos vertinimas: kuo daugiau žino, tuo daugiau pasitiki. Kaip manote, ar mūsų visuomenei dar reikia didinti supratimą apie teisę?
– Nors yra nuomonių, kad mūsų visuomenė teisiškai labai neišprususi, drįsčiau paprieštarauti. Mano asmenine nuomone, per pastaruosius 10 metų žmonių išprusimas akivaizdžiai išaugo. NTA vykdo daug įvairių projektų, kuriuose tenka bendrauti su jaunimu, matyti žmones, ateinančius į teismų atvirų durų dienas. Tokiuose susitikimuose jaunų žmonių supratimas, smalsumas ir pilietiškumas tiesiog stebina. Tai aiškiai matau ir pagal savo aštuoniolikmetę dukrą bei jos draugus. Džiaugiuosi, kad jie domisi politinėmis aktualijomis ir rūpinasi Lietuvos ateitimi, puikiai išmano, kaip veikia politinė sistema, valdžių pasiskirstymas, ką veikia teismai ir kuo užsiima kitos institucijos. Tačiau kalbant šia tema tenka apgailestauti, kad tokio teisinio išprusimo, kuris būdingas didžiajai daliai išsilavinusių jaunų žmonių, deja, neretai stinga politikams ir kai kuriems nuomonių lyderiams.
– Kokius matote šiuo metu pagrindinius teismų sistemos iššūkius?
– Pirmiausia norėtųsi išskirti iššūkius, susijusius su teisingumo vykdymo procesu. Galime pasidžiaugti, kad Europos Sąjungoje esame vieni greičiausiai nagrinėjančių bylas teismuose. Dėl teisėjams tenkančių didžiulių kiekių nagrinėjamų bylų ir nuolatinio spaudimo greitinti procesą neretai nelieka galimybių teisėjams įsigilinti į bylos esmę. Tad šiuo atveju turime ieškoti balanso tarp proceso operatyvumo ir kokybės. Šį iššūkį turime įveikti. Galbūt tai galėtų būti darbo krūvio mažinimas tose srityse, kuriose funkcijas iš teismų galėtų perimti kitos institucijos. Tokiu būdu teisėjai galėtų susikoncentruoti į sudėtingų teisinių ginčų sprendimą.
Antrasis iššūkis, sakyčiau, yra administravimo kokybė. Teisingumo vykdymas ir efektyvus teismų sistemos darbas yra neatsiejama nuo gero administravimo. Čia yra daug pradėtų iniciatyvų: kokybės sistemų diegimas teismuose, paslaugų gerinimo ir efektyvinimo procesai. Visa tai turime tęsti, nepamiršdami balanso tarp efektyvaus administravimo ir teismų nepriklausomumo principo išlaikymo.
– NTA jau keleri metai iš eilės teismų sistemai tobulinti stengiasi pritraukti tarptautines lėšas, įgyvendina nemažai projektų. Iš kurių projektų tikitės daugiausia naudos teismams ir visuomenei?
– Šiuo metu NTA iš viso vykdo 15 skirtingų projektų, finansuojamų tarptautinėmis ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Išskirčiau tiesiogiai su teismų veikla susijusius projektus, suteikiančius daug vilčių pokyčiams. Vienas tokių – vaizdo konferencijų įrangos diegimo teismuose projektas, finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos lėšomis. Jis padės nuotoliniu būdu apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius, iš dalies turėtų palengvinti ir situacijas, kai teismų procesuose dalyvauja laisvės atėmimo vietose esantys asmenys. Tokių asmenų pervežimas į teismą reikalauja daug lėšų, išteklių ir laiko. Juk tokie procesai vyksta ne tik nagrinėjant baudžiamąsias, bet ir administracines bylas, kuriose nuteistieji skundžiasi, kad pažeidžiamos jų teisės. Naudojantis nauja įranga, nuteistųjų apklausos galės vykti nuotoliniu būdu, tiesiai iš įkalinimo įstaigų.
Taip pat išskirčiau tris pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą įgyvendinamus projektus. Iš jų būtina paminėti bent du. Pirmasis – teismų informacinės sistemos LITEKO tobulinimo ir modernizavimo projektas, kuris yra gyvybiškai svarbus, siekiant toliau plėtoti elektronines teismų paslaugas ir užtikrinti LITEKO sistemos veikimą. Antrasis, NTA laikomas prioritetiniu, – saugumo užtikrinimo teismuose projektas, kurio viena dalis yra skirta nukentėjusių ir liudytojų psichologinio komforto didinimui teismuose, o antroji dalis – fizinei teismų apsaugai užtikrinti.