Moterų kalėjime – kruvinos muštynės: aš tik gyniausi, nes ji sakė, kad reikia mane nužudyti

Panevėžio moterų kalėjime kartu bausmę atliekančią nuteistąją sumušusi šešis kartus teista Ieva P. nemano, kad turėtų atsakyti už įkalinimo įstaigoje įvykdytą nusikaltimą – esą nukentėjusioji, kuriai ji keletą kartų elektriniu virduliu sudavė į galvą, yra pati kalta dėl išprovokuotos konfliktinės situacijos.

„Aš gyniausi, manau, kad esu nepagrįstai apkaltinta“, – pareiškė nuteistoji, kurią kalėjimo pareigūnai patraukė baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto, kai kitai nuteistajai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamoji byla buvo iškelta ir nukentėjusiajai, tačiau po atlikto tyrimo pareigūnai nutarė jį nutraukti – nenustatyta jos kaltė, nors konfliktas ir fizinio smurto vartojimas viena kitos atžvilgiu buvo abipusis.

Tyrimą pareigūnai pradėjo po įvykių vieną rytą, kai gyvenamosiose patalpose ant grindų buvo rasta sąmonę praradusi nuteistoji. Vėliau ji tyrėjams aiškino, kad tą rytą atsikėlė ir kambaryje, kuriame gyveno ir daugiau nuteistųjų, uždegė šviesą. Tai labai papiktino iš miego atsibudusią Ievą P.

„Ji priėjo prie manęs, griebė man už plaukų, ėmė juos tempti – tuomet gindamasi ir aš jai suėmiau, bet tada ji man smogė virduliu per galvą“, – nukentėjusioji net negalėjo pasakyti, kiek kartų jai buvo trenkta į gyvybiškai svarbią vietą.

Po smūgių mergina net nugriuvo ant grindų: „Praradau sąmonę“.

Kaip buvo sužalota ši nuteistoji, niekas nematė – kita tame pačiame kambaryje gyvenanti kalinė pareigūnams sakė, kad konflikto metu išėjo iš gyvenamosios patalpos, bet vos tik uždarė duris, išgirdo stiprų garsą.

„Jos aiškinosi dėl kambario tvarkymosi, o kai išėjau iš kambario, išgirdau stiprų garsą – atidariusi duris pamačiau, kaip nukentėjusioji krenta ant grindų“, – sakė liudytoja.

Kad nuteistosios iš pat ryto buvo įsivėlusios į konfliktą, patvirtino ir kita nuteistoji – tyrėjams ji prisipažino mačiusi tik tiek, jog abi kalinės buvo viena kitai įsikibusios į plaukus, o nesutarimai kilo dėl to, jog atsibudusi nukentėjusioji ne tik įjungė šviesą, bet ir televizorių.

Ekspertai nustatė, kad Ieva P. nukentėjusiajai sudavė tris kartus į galvos sritį, dėl ko ši parkrito ant žemės – jai buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, taip pat nustatyta poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, diagnozuotas juosmens ir kairio riešo minkštųjų audinių sumušimas.

Tuo metu Ieva P. aiškino, kad nesijaučia kalta dėl to, jog sužalojo kartu kalinčią nuteistąją.

„Tą dieną tarp mūsų įvyko apsižodžiavimas dėl televizoriaus, mes susipykome, – pasakojo ji. – Kai sustojome koridoriuje rytinėje rikiuotėje, ji mane provokavo visokiais žodžiais, išvadino čigone, sakė, kad čigonams čia gyvenimo nebus, ji parodys jiems vietą. Vėliau kambaryje ji pagriebė mane už plaukų ir pradėjo užgaulioti, sakė, kad reikia žudyti čigones – tada ji priėjo prie manęs iš nugaros ir ėmė tampyti mano plaukus. Patyriau šoką ir gindamasi griebiau šalia savęs prie stalo buvusį virdulį, su kuriuo atsisukusi jai trenkiau – tiksliai net neprisimenu, kiek kartų trenkiau į kaktą. Vėliau nukentėjusioji nugriuvo.“

Gerai nerašytas kalėjimo taisykles išmananti ir ne pirmą kartą jau kalinti nuteistoji pripažino, kad sumušė kalinę, tačiau turėjo pasiteisinimą: „Taip pasielgiau, nes patyriau šoką, ji pirma mane puolė.“

Ieva P. aiškino, kad neturėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes konfliktas buvo abipusis, o ji pati tik gynėsi nuo ją užpuolusios likimo sesers.

„Nebuvo tyčinio smurto – aš tik nuo jos gyniausi, tai ji mane puolė, manau, mano veiksmai turėtų būti traktuojami kaip būtinoji gintis“, – sakė nuteistoji.

Anot jos, vien tas faktas, kad vienai moteriai nenustatyti sužalojimai, nereiškia, jog neegzistavo būtinoji gintis, nes juk jai esą buvo raunami plaukai, ji jautė fizinį skausmą.

„Jai sudaviau smūgius tiesiog nežiūrėdama į tai, ką paėmiau ir kur sudaviau – aš tik gyniausi nuo mane užpuolusios moters“, – pabrėžė kalinė.

Tuo metu teisėjai laikėsi kitokios pozicijos – baudžiamojoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad Ieva P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, o jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, nes teisme aiškino, jog konfliktas kilo dėl įjungtos šviesos ir televizoriaus, esą nukentėjusioji ją užgauliojo, o ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėjo kiek kitaip.

„Ikiteisminio tyrimo metu Ieva P. nurodė, kad kai atsikėlė, ji ėjo tvarkytis kambario su kita nuteistąja ir nematė, kaip nukentėjusioji įėjo į kambarį, nes stovėjo nusisukusi, valė dulkes bei pajuto stiprų skausmą, kai kažkas jai stipriai paėmė už plaukų iš už nugaros, staigiai pasisukusi pamatė nukentėjusiąją, kuri jai rovė plaukus ir rėkė, kad ją nužudys dėl to, jog ji yra čigonė, – nuteistosios žodžius citavo teisėjai. – Ji tuo metu labai išsigando, patyrė šoką ir gindamasi nuo nukentėjusiosios šiai sudavė virduliu, tiksliai nepamena dėl patirto šoko.“

Tuo metu, teisėjų teigimu, nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs: „Ji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad kambaryje vykstant žodiniam konfliktui dėl uždegtos šviesos, Ieva P. priėjo prie jos, paėmė ją už plaukų, pradėjo juos tempti, tada ji šiai irgi suėmė už plaukų. Tuo metu Ieva P. smogė jai virduliu į kairę galvos dalį tris kartus ir ji praradusi sąmonę nugriuvo.“

Pasak teisėjų, kalėjime niekas negirdėjo, kad Ievai P. būtų grasinama, o merginos tik aiškinosi dėl kambario tvarkymosi.

„Tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu abi tempė viena kitai už plaukų ir tarpusavyje stumdėsi, po ko nukentėjusiajai neatliekant jokių kitų tolimesnių pavojingų veiksmų, Ieva P. sudavė virduliu šiai į galvos sritį, dėl ko ši parkrito“, – pažymėjo teisėjos Kristinos Latožienės pirmininkaujama kolegija.

Pasak teismo, nors Ieva P. ir nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiąja pripažintos kalinės veiksmų, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ji šiai nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teisėjai pažymėjo, kad kiekvienas žmogus turi teisę į būtinąją gintį, tačiau Ievos P. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių.

„Pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio Ieva P. turėjo teisę gintis, šioje byloje nenustatytas“, – teisėjų teigimu, iš karto po įvykio ją apžiūrėjo medikai, jokių sužalojimų jai nebuvo nustatyta, o ji pati nurodė, jog „nieko jai nėra, tik patampė už plaukų“.

„Nuteistosios Ievos P. prieš nukentėjusiąją panaudoti veiksmai, jų intensyvumas (suduoti 3 smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą), rodo, jog Ieva P. smurtavo ne gynybos, o puolimo tikslais, nes jokio pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą iki tol, kol ji panaudojo smurtą, nebuvo, – pabrėžė teismas. – Suduodama virduliu 3 smūgius į galvą, kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus ji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir to siekė.“

Pasak teisėjų, konfliktinėje situacijoje nukentėjusiajai sužalojimus Ieva P. padarė ne gindamasi nuo pavojingo jos kėsinimosi, o abipusio tarpusavio konflikto metu.

Už tai, kad kitai nuteistajai sutrikdė sveikatą, teismas Ievai P. skyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su anksčiau paskirtu nuosprendžiu – ji turės kalėti 4 metus 3 mėnesius. Be to, teisėjai nutarė, kad nuteistoji nukentėjusiajai privalės sumokėti 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ieva P. yra teista dėl vagysčių ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų nusikaltimų. Paskutinį kartą už grotų ji pakliuvo, kai su savo drauge pateko į vieno senuko namus ir pasikėsino pagrobti auksinius papuošalus bei 18 tūkst. Eur.