Moteris trečiadienį feisbuke paskelbė, kad Seimas, antradienį visų dėmesį nukreipęs į Darbo kodekso priėmimą, esą Lietuvoje įteisino policinę valstybę ir visoms be išimties ikiteisminio tyrimo institucijoms leido be teismo sankcijos sekti ar kontroliuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis bet kurį Lietuvos pilietį.
Tačiau tokie ekonomistės K. Leontjevos-Numavičienės teiginiai tik stebina Elektroninių ryšių įstatymo pataisas inicijavusius Seimo narius – jie tikina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos jau seniai gali kontroliuoti nusikaltimais įtariamus asmenis, o naujos įstatymo pataisos priimtos siekiant užkardyti galimus teroristus ir kitoms valstybėms šnipinėjančius asmenis.
„Žmonėms, kurie nedirba kitoms valstybėms, nešnipinėja ir neplanuoja teroristinių aktų, tikrai jaudintis nėra ko“, – sakė vienas įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narys Arvydas Anušauskas.
K. Leontjeva-Numavičienė: gal reikėjo atsiklausti nuomonės?
„Seimas tęsia „tradiciją“ pavasario sesijos pabaigoje priiminėti orveliškus įstatymus. Lygiai prieš metus buvo įteisintas bankų sąskaitų sekimas, o vakar buldozeriu – be diskusijų – tiesiog, per 3 minutes – įteisintas žmonių telefonų ir kitų elektroninių ryšių turinio sekimas be teismo nutarties. Sekti be teismo nutarties galės ne tik žvalgyba, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos: policija, STT, FNTT, muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tt.“, – feisbuke rašė ekonomistė.
Pasak jos, Seimas įteisino policinę valstybę: „Turbūt jau nieko nenustebins, kad už leidimą be teismo nutarties policijai ir kitoms įstaigoms sekti telefonų pokalbius balsavo visos partijos – ir socdemai, ir konservatoriai, ir liberalai (susilaikė vos šeši Seimo nariai, beje, vienas jų – Algirdas Sysas). O gal reikia referendumu atsiklaust žmonių nuomonės, ar jie sutinka būti be savo žinios šnipinėjami visų šių institucijų?“
Tuo metu A. Anušauskas sako, kad priimtos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos aktualios tik žvalgybos institucijoms – Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM).
„Iš tikrųjų, kalba eina ne apie STT, FNTT ar kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, o apie žvalgybos institucijas, kurių tikslas – turimomis priemonėmis užtikrinti nacionalinį saugumą ir, žinoma, kontroliuoti užsienio specialiųjų tarnybų veiklą, – pabrėžė A. Anušauskas. – Ši įstatymo nuostata nukreipta būtent į tai. O visa tai, kas liečia piliečius, kurie gali būti įsipainioję į kokius nors nusikaltimus, tai tie sankcionavimai lieka, kokie ir buvo iki šiol.“
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad pataisos buvo reikalingos dėl to, kad panaikinus Operatyvinės veiklos įstatymą ikiteisminio tyrimo institucijoms buvo leista atlikti kriminalinę žvalgybą, o VSD ir AOTD – žvalgybą. Tačiau Žvalgybos įstatymas buvo priimtas vėliau, tik 2013 m., o Elektronių ryšių įstatyme tebuvo numatyta, kad sekimą gali atlikti tik kriminalinės žvalgybos institucijos. Be to, tik joms mobiliojo ryšio bendrovės turėdavo suteikti informaciją apie asmenis.
Anot A. Paulausko, dėl to kartais žvalgybos institucijoms kildavo problemų, todėl ir nuspręsta patikslinti jau galiojančio įstatymo formuluotę, įrašant, kad procesinius sekimo veiksmus gali atlikti ir žvalgybos institucijos.
Sekti gali leisti ir prokuroras
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete taip pat dirbantis A. Anušauskas pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir visos valstybės, stiprina savo veiklą kovojant su terorizmu, todėl priimtos įstatymo pataisos palies ir galimas teroristines organizacijas ar jų narius.
„Žinote, kalbant apie specialiųjų tarnybų veiklą baimės dėl kišimosi į asmeninį gyvenimą mūsų žmones visada lydėjo, žinoma, nesakau, kad savo laiku tam nebuvo pagrindo, bet kai mes žvalgybą išskyrėme iš teisėsaugos institucijų, ir dabar labai aiškiai apibrėžta jos vieta tarp šių specialiųjų tarnybų, sakyčiau, net išskirtinė vieta, tai šiuo atveju žmonėms, kurie nedirba kitoms valstybėms, nešnipinėja ir neplanuoja teroristinių aktų, tikrai jaudintis nėra ko“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, žvalgybos institucijos, kaip ir iki šiol kriminalinę žvalgybą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos gali atlikti neatidėliotiną sekimą ar elektroninių ryšių kontrolę – tereikia teismo sankcijos. O kartais užtenka ir prokuroro leidimo, tačiau – tik labai neatidėliotinais atvejais: kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui.
Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 val. privalo teisėjui teisėjui pateikti teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu teismas prokuroro veiksmų nepatvirtina, visa surinkta medžiaga negali būti laikoma įrodymu.